Jei nepaveda atmintis ,tai procentai skaičiuojasi nuo vieno skaičiaus.Taigi nuo T2=30 50% visada bus 15,o ne 10 ar 20rimantas000 rašė:...T1= +10 C ir T2=30C ,tai nusistoves galutine temperatura T=20 C,,kas irgi duos tuos pacius 50% ,jei T1=-10C ir T2=30C ,tai nusistoves T=10C irgi gausis 50% silumos nuo pradinio...
Nukrypimas šiek tiek į šoną.Astraja rašė:... Po geros pertraukos, atsisėdus su "švaria" galva, užmiršus senus sprendimo variantus, greičiausiai pamatysi tai, ko anksčiau nesugebėjai pamatyti. Nes žiūrėdamas tik į vieną pusę, nepamatai, kad tikroji išeitis yra truputėlį kitur....
Jeigu jau bus kažkam skiriama Nobelio premija,tikėčiausi būti,bent jau paminėtas.Jaučiuosi prie to svariai prisidėjęsmoskibots rašė:Siūlau Jums skirt Nobelio premija, na o aš einu užsakinėt kompresoriaus pumpuosiu CO2 iš sklepo į balionus. Gal kam reikia? Kaina dar neaiški, o už kokybę lai atsako rimas000.
Kaip matosi "agurkai" veši ne tik bitininkystėje, bet ir dujų fizikoje.moskibots rašė:Siūlau Jums skirt Nobelio premija, na o aš einu užsakinėt kompresoriaus pumpuosiu CO2 iš sklepo į balionus. Gal kam reikia? Kaina dar neaiški, o už kokybę lai atsako rimas000.
Kest galėtų pretanduoti nebent į Taikos premiją, nors, kiek pastebėjau, nei ankstesniuose ginčuose, nei šitame taikos nepasiekė, bet kas gi iš paskutinių laureatų ją pasiekė?...Kest rašė:Jeigu jau bus kažkam skiriama Nobelio premija,tikėčiausi būti,bent jau paminėtas.Jaučiuosi prie to svariai prisidėjęsmoskibots rašė:Siūlau Jums skirt Nobelio premija, na o aš einu užsakinėt kompresoriaus pumpuosiu CO2 iš sklepo į balionus. Gal kam reikia? Kaina dar neaiški, o už kokybę lai atsako rimas000.
Kest
nurodziau C laipsniais ,bet fizikoje nors ir naudoja tuos pacius laipsnius ,bet atskaitos taska ima Kelvinais( nuo absoliutaus 0,0C=273K),mes imame temperaturu skirtumus ir lyginame is principo ne temperaturas ,o silumos kiekius ( gali buti matuojami kwh arba cal),bet temperaturos turi tiesiogine priklausomybe nuo silumos kiekio ,tai procentus suskaiciuoti neklaidina ,todel procentams apskaiciuoti paimiau temperaturu skirtumus .Matot jei atskaitos taskas yra T1=-10C( pradine oro ),tai skirtumas iki T2=30C( lizdo) ,bus 40 C laipsniu tai 50% sudarys kai T( vid)=10C ,o ne 15C ,Alvisaz rašė:Jei nepaveda atmintis ,tai procentai skaičiuojasi nuo vieno skaičiaus.Taigi nuo T2=30 50% visada bus 15,o ne 10 ar 20rimantas000 rašė:...T1= +10 C ir T2=30C ,tai nusistoves galutine temperatura T=20 C,,kas irgi duos tuos pacius 50% ,jei T1=-10C ir T2=30C ,tai nusistoves T=10C irgi gausis 50% silumos nuo pradinio...
daug prirasiai apie maisymasi duju ,bet tuomet atsakyk i viena klausima ,kodel siuo metu aviliu ( su nemirusiomis) seimomis virsuje ries lubelemis yra silciau ,o apacioje salciau ,na ir savo kambaryje pamatuok temperatura ir pasakyk kodel ji skiriasi ties lubomis ir grindimis ? pagal tavo teorija turetu ji vienoda buti ( o cia ima ir sluoksniuojasi siltas oras su vesesniu) .moskibots rašė:Bėda tame, kad nesuprantam to, kad avilyje CO2 koncetracija išauga dėl bičių kvėpavimo. O ponas rimas000 bando parodyt, kad oras sluoksniuojasi. Energetikai pasakytų, kad jei dujos taip tvarkingai sluoksniuotusi, sprogios aplinkos susidaryti iš vis negalėtų. Paleidus į orą bet kokių dujų aplink tą šaltinį paleistų dujų konsentracija visada išaugs. Kaip jos toliau maišysis su oru ir nuo dujų tankių, o dar labiau nuo temperatūrų. Dujų tankiui temperatūra turi didžiule įtaką (ir vandenilis gali būti tankesnis už CO2). Taip įsivaizduojami "sluoksniai" nesusidaro, o yra nespėjusių susimaišyti diesnės dujų sankaupos (tai negalioja tais atvejais, kai dujos priartėja prie agregatinės būsenos pokyčio į skystą ar kietą būvį).
Lauke matome iš kamino į viršų rūkstančius ir pradingstančius dūmus. Virš miestų formuojasi smogas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos : CO2 (molekulinė masė 44g/mol), ozono O3 (molekulinė masė 48g/mol) ir kitų "sunkių" dujų sankaupos. Tuo tarpu oro molekulinė masė 29g/mol.
Tik todėl, kad dujos nepaliaujamai maišosi ir man nepavyks iš sklepo CO2 pripumpuot.
Pabezdėję nepuolat kelnių plaut ir kojos nuo prakaito, o ne nuo bezdalų smirda.
Ačiū už dėmesį.
Koks skirtumas Celsijaus,Farenheito ar Kelvino laipsniai.Tik reikėjo iškart pasakyti,kad imame pusę skirtumo ir viskas būtų aišku.rimantas000 rašė: nurodziau C laipsniais ,bet fizikoje nors ir naudoja tuos pacius laipsnius ,bet atskaitos taska ima Kelvinais( nuo absoliutaus 0,0C=273K),mes imame temperaturu skirtumus ir lyginame is principo ne temperaturas ,o silumos kiekius ( gali buti matuojami kwh arba cal),bet temperaturos turi tiesiogine priklausomybe nuo silumos kiekio ,tai procentus suskaiciuoti neklaidina ,todel procentams apskaiciuoti paimiau temperaturu skirtumus .Matot jei atskaitos taskas yra T1=-10C( pradine oro ),tai skirtumas iki T2=30C( lizdo) ,bus 40 C laipsniu tai 50% sudarys kai T( vid)=10C ,o ne 15C ,
15C sudarys 50% tik vienu atveju ,kai atskaitos taskas T1=0C (daleiskim pradine oro) ir T2=30C ( galine daleiskim lizdo)
Na negi Jums niekas nesakė: kad šylantys kūnai plečiasi, o šalantys traukiasi. Dujų atveju (jei tūrį matuosim litrais) tie pokyčiai akiriasi ypač stipriai.rimantas000 rašė:daug prirasiai apie maisymasi duju ,bet tuomet atsakyk i viena klausima ,kodel siuo metu aviliu ( su nemirusiomis) seimomis virsuje ries lubelemis yra silciau ,o apacioje salciau ,na ir savo kambaryje pamatuok temperatura ir pasakyk kodel ji skiriasi ties lubomis ir grindimis ? pagal tavo teorija turetu ji vienoda buti ( o cia ima ir sluoksniuojasi siltas oras su vesesniu) .moskibots rašė:Bėda tame, kad nesuprantam to, kad avilyje CO2 koncetracija išauga dėl bičių kvėpavimo. O ponas rimas000 bando parodyt, kad oras sluoksniuojasi. Energetikai pasakytų, kad jei dujos taip tvarkingai sluoksniuotusi, sprogios aplinkos susidaryti iš vis negalėtų. Paleidus į orą bet kokių dujų aplink tą šaltinį paleistų dujų konsentracija visada išaugs. Kaip jos toliau maišysis su oru ir nuo dujų tankių, o dar labiau nuo temperatūrų. Dujų tankiui temperatūra turi didžiule įtaką (ir vandenilis gali būti tankesnis už CO2). Taip įsivaizduojami "sluoksniai" nesusidaro, o yra nespėjusių susimaišyti diesnės dujų sankaupos (tai negalioja tais atvejais, kai dujos priartėja prie agregatinės būsenos pokyčio į skystą ar kietą būvį).
Lauke matome iš kamino į viršų rūkstančius ir pradingstančius dūmus. Virš miestų formuojasi smogas, šiltnamio efektą sukeliančios dujos : CO2 (molekulinė masė 44g/mol), ozono O3 (molekulinė masė 48g/mol) ir kitų "sunkių" dujų sankaupos. Tuo tarpu oro molekulinė masė 29g/mol.
Tik todėl, kad dujos nepaliaujamai maišosi ir man nepavyks iš sklepo CO2 pripumpuot.
Pabezdėję nepuolat kelnių plaut ir kojos nuo prakaito, o ne nuo bezdalų smirda.
Ačiū už dėmesį.
p.s. apie absoliutu sluosniavimasi as niekur nerasiau ,ir visur minejau apie dalini duju koncentraciju pokycius ( tik dar karta nepriminekite Avogadro desnio su juo yra tvarkoje , bet salygos keiciasi: temperatura ir slegiai)
Atsakymas lygus nuliui ( vadinasi nieko bendro).TRANAS rašė:Alvisaz rašė:LABAI daug.rimantas000 rašė:
Ką tai turi bendra su bičių gyvenimu ?
Na, bet jei bitininkauji "bėdnuose" aviliuose, kurie net dugno neturi, tai su fizika pačiam tikrai nekas Tada klausymas " prie ko čia bitės" įgauna visai kitą prasmę, bet tu tą patį klausymą užduok bitėms, su bitėmis padiskutuok... 
su biciu gyvenimu turi tiesiogini rysi ,nes zinodami siuos niuansus ,galima bitems geresnes arba blogesnes salygas sudaryti ,(pvz. gal kas nors sukonstruos aviliui gudrias "gonkeles", kurios bent dalinai atliktu ziedu funkcija,)Alvisaz rašė:
Ką tai turi bendra su bičių gyvenimu ?
(Jonas to klausė prieš kelias dienas)
.Šitas reiškinys niekaip nesusijęs su dujų sudėtimi. Galit naudot ir homogenines (vienos rūšies dujas) Šito efekto neišvengsit. Apie akimirksnius nekalbėjom.rimantas000 rašė:na ir kas kad jie pleciasi tu atsakyk kodel egzistuoja temperaturu skirtumas prie lubu ir prie grindu ,kodel retesnes dujos ( jos siltesnes ) ties lubomis (Zilvino minimas Avogadro desnis ,jyg ir sakytu ,ka kita) ,o saltesnis oras ties grindimis ? kodel jos neisimaiso akimirksniu ,pagal jusu teorijas?kodel sunkesnis oras sluoskniuojasi lyginant su lengvesniu?kogi ta jusu brukama difuzija negali ismaisyti to oro ? ko entropija neislygina temperaturu skirtumo?kodel aukstesnese patalpose vyksta didesnis issisluokniavimas lyginant su zemesnemis ?
tu skaityk klausimus ,ir jei supranti atsakyk i juos ,o efektus palik i sali,as gi neklausiu ar tas reiskinys susijes su duju sudetimi ar ne?moskibots rašė:Šitas reiškinys niekaip nesusijęs su dujų sudėtimi. Galit naudot ir homogenines (vienos rūšies dujas) Šito efekto neišvengsit. Apie akimirksnius nekalbėjom.rimantas000 rašė:na ir kas kad jie pleciasi tu atsakyk kodel egzistuoja temperaturu skirtumas prie lubu ir prie grindu ,kodel retesnes dujos ( jos siltesnes ) ties lubomis (Zilvino minimas Avogadro desnis ,jyg ir sakytu ,ka kita) ,o saltesnis oras ties grindimis ? kodel jos neisimaiso akimirksniu ,pagal jusu teorijas?kodel sunkesnis oras sluoskniuojasi lyginant su lengvesniu?kogi ta jusu brukama difuzija negali ismaisyti to oro ? ko entropija neislygina temperaturu skirtumo?kodel aukstesnese patalpose vyksta didesnis issisluokniavimas lyginant su zemesnemis ?
Drakonas žuvo.rimantas000 rašė: Mano nuomone daug kas priklauso nuo poziurio ,forume buvo Vasarinis ir matyt jau daug kas priskirs man jo vieta ,bet kai karalius nuogas vaiksto as negaliu jam ploti rankomis.
Paskaitinėjau šioje temoje panašių išvedžiojimų ir vis labiau nebesuprantu. Parinkus fizikos dėsnių pavadinimus, girdėtas sąvokas, pasirėmus prielaidomis ir prirašius procentus gauname mokslinį darbą? Nenagrinėkime oro masių judėjimo (beje, atmosferoje iki 80 km oro procentinė sudėtis tokia pat, kaip ir prie žemės), palikime vaikus, kurie sugebėjo iškvėpuoti visą cisterną oro (kraupus turėjo būti vaizdelis) - pažiūrėkime kas vyksta mažoje dėžutėje, avilyje. Tai kaip judės oras?rimantas000 rašė: gryztama siluma ,tai kuomet iseinantis siltas oras ,susildo ieinanti salta sviezia ora ,( temperaturu susilyginimas liaudiskai) .
Matavimus gal kas nors ir atliko, manau ,bet jie yra specifiniai ir nuolat kintantys .Del esanciu ziedu ,ivyksta reiksminga antrine cirkuliacija tarpziediniame tarpe ,todel galime sakyti ,kad jei paprastame avilyje ( prielaida !) per oro apsiketima 50%silumos "grizta" ( gali svyruoti nuo 0-iki 50% prie sio skaiciaus ivyksta temperaturu issilyginimas) ,tai dvigubame avilyje tas procesas du kartus ivyksta ,antrineje pakopoje ( tarpziedineje) atgaus 25%( puse nuo puses) ,bendroje sumoje bus 75% ,o lyginant 50% su 75% ( tai nuo pirmines grystamos silumos yra 50%) ,gal is pirmo karto sunku suprasti !,bet taip veikia rekuperacinis principas sitoje situacijoje <Zodziu nepriklausomai kiek is tikro paprastame avilyje avilyje atgausime silumos ,bet T-18 tas skaicius bus apie 50% didesnis( isskyrus kada 0) ,Si skaiciu(50%) didina dar tai ,kad CO2 savyje silumos paima 1,25 kart daugiau nei oras.( cia iseina per mases ir savitosios specifines silumos skaiciavima),
gal ne visur esu tikslus ,bet daug kritikos is energetiku tikiuosi neisgirsti.
bendra siluma perduodama dviem pagrindiniais budais : Brauno judejimo metu ir spinduliavimo ,cia nagrinejamas oro srautu gryztamoji siluma ( Brauno judejimas)
