Faktas, kad bitės su šilumos trūkumu žiemos laike susidoroja daug efektyviau, negu su drėgmės pertekliumi, akivaizdus. Drėgmei šalinti žiemos laike jos neturi mechanizmų, drėgmė šalinasi savaime, veikiama tik natūralų fizikos dėsnių, aišku jei bitininkai iš didelės meilės bitėms, kad jos nešaltu, neužkamšo visų angų pro kurias drėgmės perteklius galėtu pasišalinti.
Na, o šilumos jos sugeba pasigaminti ir žiemą, ir dar susispausdamos į klubą ir tuo sumažindamos šilumos nuostolius į aplinką, jos nuo šalčio sėkmingai apsigina.
O BIJO bitės visko, ir šalčio, ir drėgmės vienodai. Drėgmė, esant minusinei temperatūrai, veikia pražūtingai kiekvienam gyvam organizmui, nes nuo šilto paviršiaus garuodama kartu pasiima ir didelį kiekį, kitiems kūno gyvybiškai svarbių organų veiklai palaikyti reikalingos, šilumos.
Ir dar, uždengdami plėvele, mes šilumos nuostolių neišvengiame, nes plėvelė sulaiko tik drėgmę, bet ne šilumą. Todėl, dengti plėvele žiemai yra žalinga, nes visas drėgmės perteklius turi šalintis tik per apačia. Plėvelė praverčia tik pavasario laikotarpyje, kada besivystančiai šeimai reikalinga ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Vėliau, kada pastovi oro temperatūra pasiekia 15-20 ir dėl parsinešto nektaro avilio viduje drėgmės taupyti nebereikia, o yra net perteklius, plėvelė vėl nenaudinga . Kadangi šiluma vis vien pamažu šalinasi, tai nereikėtų trukdyti, konvekcijos būdu šalintis ir drėgmei ir lizdo nei vasaros, nei žiemos laike uždengti plėvele.
Būtent , kiekvienas bitininkas privalėtų teisingai suprasti ne tik bičių šeimos biologinius procesus ir jų galimybes, bet ir konstruodamas avilius ir visų metų laikų prižiūrėdamas bites, dengdamas lizdą ar keisdamas avilio ventiliacinių angų dydį, padėti bitėms avilio viduje palaikyti joms reikalingą optimaliausia šilumos ir drėgmės santykį ir dydį.
Atrodo gana paprasta logika ir elementari fizika, todėl atrodo KEISTA jei kai kas mąsto priešingai.



