Dėl padorumo kupiškėnai galėtų ir nevadinti šio produkto "Bitė". Aukštesnieji cukrai ir yra ta rizika bitėms žiemą. Negaliu tvirtinti, kad tame sirupe esantys aukštesnieji cukrai yra toksiški bitėms ar nevirškinamas balastas, bet to negali patvirtinti ir pardavėjai.vidmantask rašė:Sirupas "Bitė"
Kadangi aš irgi labai ilgai abejojau, tai atitikties deklaracija išsklaidė mano abejones. Sudėtis labai aiški: sacharozė - 16,5 %
Fruktozė - 27,7 %
Gliukozė - 20 %
Aukštesnieji cukrai- 9,8 %
Produktas tinkamas maisto pramonei ir žmonių mitybai. Dar prirašyta laikymo sąlygos, drėgmė, temperatūra, laikimo trukmė...
Man tai labai įdomu,mūsų bitininkai eilę metų naudoję šį sirupą sėdi užpakalius suraukę ir jokio pasidalijimo patirtimi nesimato. Negi čia vėl konkurencija... Latviai tikrai gudresni....
Jau esu rašęs, kad bitės gali pasisavinti (suvirškinti) tokius cukrus: fruktozę, gliukozę, sacharozę, maltozę, trechalozę, melezitozę. Bet bitės nepasisavina ir dauguma iš jų yra daugiau ar mažiau toksiški tokie cukrūs: raminozė, ksilozė, arabinozė, manozė, laktozė, galaktozė, rafinozė, stachiozė, melibiozė. Gal pastarųjų yra nykstamas kiekis tame sirupe, o gal...? Tokie sirupai yra gaminami iš aukštesniųjų cukrų (polisacharidų arba oligosacharidų) skaidant juos į monosacharidus. Reakcijos yra sudėtingos ir nesuskilusių aukštesniųjų cukrų proporcijos valdyti yra neįmanoma (tiksliau įmanoma, bet itin brangu). Todėl sertifikatuose jų ir nedetalizuoja.
Gal kam nors iškiltų klausimas: kodėl žmonės gali tokį vartoti? Pirmiausia, žmonės virškina didesnį spektrą sacharidų (pvz. laktozė yra taip vadinamas "pieno cukrus"). Antra, tai ko nesuvirškiname - lengvai pašaliname kiaurus metus. Trečia, bitėms tai bus vienintelis maistas, o žmonėms tik nedidelis priedas. Nežinau, ar toks sirupas netaptų kenksmingas žmonėms (tiksliau atskiri ingradientai), jei jo suvalgytumėm proporcingą kiekį kaip ir bitės, t.y. apie 10-12 kg per dieną.
Be to, sirupų sertifikate reikia būtinai atkreipti dėmesį į HMF kiekį. Bitėms toksiškumo slenkstis - 30 ppm.
Pasikartosiu: aš šio cukraus nepeikiu (ir negiriu). Tiesiog nėra etiška jį pavadinti "Bitė". Etiška būtų perspėti kiekvieną bitininką, kad jis pats prisiima visą riziką maitindamas bites.



