Žemaitėška gėismelė
1. Po suodnieli vakščiuodama
Pamačiau bėtelė.
Greta siedau už stalelė
Pajiemiau plunksnelė.
2.-Padiek, Deivė.
Monėi jauna daile išrašytė.
Kad galietų skaitydamė
Vėskon išmanytė.
3. Pasiriemus unt ronkelės
Pro longą veiziejau.
Dūmuodama aplei bėtis
Sau vėina kalbiejau.
4.Nier unt pėivas teik žėidielių,
Kap žemės bėtielių.
Nieks nežėna, kap sotaisa,
Medų ėr kuorielj.
5. Nier unt dongaus teik žvaigždielių
Kap žemės bėtielių.
Nieks nežėna tuos mondrybės
Nomėnių bėtielių.
6.-To bėtelė. to pėlkuoji.
Kap to pruociavuoji.
Kad kas valga ton skanybė
Tavi mėnavuoja.
7. -Gaspadėnė. nabūk skūpa,
Atmink sosiedieli,
Nunešk medaus šklėinyčelė
Kūčių vakarielį.
8.Ons tou saldybė valgydamas
Užmėrš vargus, biedas.
Tiktas džiaugsės kuožnos veinas.
Solaukės Kaliedas.
9. Gaspadėnė pratarusi.
Karunką gėiduojė.
Už ton saldė vakarienė
Dievou diekavuojė.