Kuo man šis būdas patinka? Svarbiausia, kad prisiglaudžia pakankamai arti lakos, zylės po ja jau nedrįsta lysti. Ankščiau kai naudojau skydus tai lyg ir padarydavau zylėms palapinę. Pavasarį rasdavau aptupėtus prielakčius. Skydai saugodavo lakas tik nuo tiesioginio vėjo. Eglišakių prilaužyt 80 šeimų bitynui tai misija įmanoma, bet sunki. Be to ir ne visi skyriai prie eglynų. O dar kokia paklausa eglišakiams namuose... Pasakiau žmonai – neaugink gėlynų, kuriuos reikia prieš žiemą dengti !albertasgulbinas rašė:Vidmantai aš irgi dengiau visokiais skydais .eglišakiai man yra mitas lenda pelės nuo zylių gal labai kruopščiai apdengt trumpas prielaktis ant dveju lankstu uzverciamas i virsu ir manau to pakanka. As niekaip nesuprantu musu broliu is rytu "pokrisniko" ,kam augint ant aviliu akmenys ir plytas ar sunku padaryt normalu,lengva uzmaunama stogeli. Su pagarbavidmantask rašė:Jau keli metai kaip atsisakiau eglišakių, bereikalingas papildomas darbas. Mano patyrimas toks. Kitaip tariant nusižiūrėjau iš ukrainiečių bitininkų.
Užverčiamų avilių prielakčių turėjau. Bet jie pasirodė nepatogūs, sandariai užsidarydavo ir atėjus staigiam pavasariui nebetiko, bitės nebeturėdavo praėjimo. O šių pavasarį niekada neskubu nuiminėti, bitės turi praėjimą apsiskraidimui. Prielakčiuose visaip dariau ir šonuose skyles gręžiojau, tarpus dariau, kol galutinai paseno tokie aviliai.
Lietuvoje akmenys ant stogų „auga“ jau labai seniai seniai, dar mena tarpukarį... ne tik atvežti su „tekančia saule“... Čia labai tinkama pastaba avilių gamintojams (jei pats negamini), dėl stogelio. Nes skarda vos vos užsivožia, gal apie 1 cm. Taigi ir esam priversti dėti akmenis ar plytas. Kai buvo didelė vėtra, tai sode ant balkono buvo atidaryti wilariniai ant vyrių, nebekalbant jau apie daugiaaukščius. Pabaigai – kuo didesnis akmuo, tuo daugiau medaus prineša !