Kokias bites veisime Lietuvoje?

[yankadi]

Su visa pagarba, tikrai viešai nerašysiu.

Aplinkoje sklando per daug pesimizmo, per daug kritikos vietinei bitei. Viešinti visko dabar gal ir nereiktų. Nėra prasmės iššaukti natūraliai kylantį pasipiešinimą iš ,,ekspertų" agituojančių už atvežtines, ypač hibridizuotas bites. VIskas ir taip ,,įkaitę". Patys matot. Vos spėju atsišaudyti visokiais kanalais į kylantį negatyvą, atvežtinių bičių versliuko ,,šaką" kertančius planus.
Susirašinėju su bičiuliais išreiškusiais norą kurti rasinius Amm skyrius, yra konkretūs bičiuliai, konkretūs bitynai. Sezonas artėja... Ieškoma daugiau bičiulių norinčių prisidėti, prie vietinių bičių -,,pozityvių ir pozityviai galvojančių" žmonių norinčių kurti rasinius Amm skyrius, neabejingų šiai bitei. Tik tokie žmonės gali pasiekti keliamų tikslų.

[Vasarinis]

Su visa pagarba, tikrai viešai nerašysiu.

Štai čia ir prasideda problemos.
Ir tai primena "Tėvynės labui" patentavimą...

[yankadi]

Štai čia ir prasideda problemos.
Ir tai primena "Tėvynės labui" patentavimą...

Ačiū už nuomonę. Galiu pakoreguoti? - Vietinių bičių labui!

Jei skaitantys forumą nori prisidėti prie vietinių bičių...
Yra grupė feisbuke:
Vietinės bitės išsaugojimas, atkūrimas ir selekcija Lietuvoje

Rašykite man el.paštu:
tautvilas.laureckis@gmail.com

[Vasarinis]

Ačiū už nuomonę. Galiu pakoreguoti? - Vietinių bičių labui!

Deja, su tuo labu Vietinėms – ne fontanai. Nes ir čia, ir fb grupėje aiškiai matosi, kad apžiotas kąsnis per didelis ir ne pagal jėgas...

[yankadi]

Žinoma, geriau apžioti daugiau vietinių bičių, nei būti atsikandus Bakfasto...

[Vasarinis]

Žinoma, geriau apžioti daugiau vietinių bičių, nei būti atsikandus Bakfasto...

Vėl "Viržio ligos" apraiškos. Jau po truputį pradeda niežėti liežuvį...

[yankadi]

Vasarini, dėl Jūsų iš kažkaip ramus, esat apsiskaitęs ir turbūt neleisit sau niekada bitininkauti hibridizuotom bitėm... Jei galėtumėt, gal ir Jūs forumo banerius su Bakfastu nuimtumėt ir nepasiduotumėt verslo interesam kurie kertasi su bičių gerove... Atsiprašau, už dviprasmiškas mintis. Mokausi su Jumis diskutuoti. Išmoksiu Atsiprašau.

[kirk]

Manau vietines bites geriau populiarinti fb. Ten daugiau jaunimo, daugiau entuziazmo. O forume daugiau pagyvenę bitininkai kurie kažkada bitininkavo su vietinėmis. Jie dar jas prisimena ir labai abejoju ar benorėtu su jomis bitininkauti.

[Vasarinis]

Mokausi su Jumis diskutuoti...

Visuomet geriausia diskusija, kai jos pagrindas yra argumentai. Tuomet jokių pykčių nekyla. O kai į pateiktus argumentus oponentas nekreipia dėmesio, tuomet jau kyla komplikacijų išlaikant ramų toną.
Aš suprantu, kad dažnai kitos pusės argumentai būna labai nepatogūs, ypač kažkuo įtikėjus be pagrindo, tačiau tik tokia diskusija ir duoda naudos...

Man įdomi Vietinių bičių atkūrimo tematika, kitaip tikrai negaiščiau čia tiek laiko. Tačiau matant iškylančias problemas, į kurias jaunatviškas entuziazmas numoja ranka – bandau tai parodyti.
Kodėl tą 0,1 % svarbu akcentuoti?!
Nes matau, kad ruošiamasi tyrime atrinktas Amm šeimas kryžminti natūraliai poruojant. O tai BEVILTIŠKA!
Aš ilgai ieškojau patikimos poravimosi vietos Karpatų motinoms. Radau atrodė idealią prie Čepkelių rezervato, nes puikiai pažįstu tas vietas. Bet vis tiek dalyje šeimų pas bites darbininkes atsirasdavo geltonų tergitų. Mano traninis fonas buvo iš grynarasių Karpatų tranų ir aišku, kad geltonumas atsirasdavo nuo toliaskraidžių bakfastinių.
Tačiau Amm šeimų tranai patys yra mišrūnai, nes jų motinos tik prieš n kartų buvo grynarasės. Po kelių dešimtmečių laisvo kryžminimosi aptikti grynų Amm tranų – misija neįmanoma. Todėl čia viskas dar labiau komplikuota, nei mano minimu atveju su Karpatų motinomis.
Yra tik instrumentinio apsėklinimo kelias, pagal labai tiksliai apgalvotą ir vykdomą kryžminimo programą. Pvz. naudojant vieno trano spermą, prieš tai morfometriškai jį patikrinus ir pan. Ir taip per sezoną pakeičiant maksimaliai didesnį kartų kiekį, atmetant blogų morfologinių duomenų šeimas...

[bitutepilkoji]

aš sveikinu tokias entuziastų įniciatyvas ir kviečiu bitininkus mėgėjus draugauti tik su vietinėmis tamsiomis bitelėmis... manau, kad atrandant labiausiai grynas mūsų biteles, galėtų mūsų bitininkai-mėgėjai prisidėti siųsdami savo tamsių bitelių sparnelius mokslininkams ar specialistams, kurie plačiai skelbtų tokią įniciatyvą... tokiu būdu galima būtų surasti labiausiai grynas vietines biteles... reikėtų, vis tik, ir valdžios vyrų-moterų paramos, nes vien tik ant entuziazmo netoli nueisim... o forumo paplepėjimai lieka tik forume... turėtų vykti konferencijos ar kitokie renginiai... nes tai yra labai gražu ir reikšminga mūsų gamtai... o dabar tai svarbiausia, kad mūsų bitelės sėkmingai sulauktų pavasario...

[Vikl]

Jonas Balžekas:
Vietinės - Lietuvos tamsiosios miško bitės (A. m. m.) kurios dar prieš 50-80 metų buvo išplitę visoje Lietuvos teritorijoje, *šiuo metu yra pilnai išstumtos* kitų invazinių bičių rasių iš kitų Europos šalių. Taip atsitiko dėl to kad su įvėžtinėmis bičių rasės bitėmis buvo vykdomas selekcinis darbas, todėl jos geriau prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų parodydamos aukštesnius vystymosi ir produktyvumo rodiklius. Lietuvos vietinės bitės buvo paliktos likimo valiai ir tapo labai agresyvios, spietlios, *jautrios įvairioms ligoms*, nors jų žiemojimo rodikliai buvo patys aukščiausi. Buvo dėta nemažai pastangų išlaikyti jų genofondą, įkuriant vietinį bičių draustinį Jurbarko - Tauragės miško masyve 1978 metais bet dėl įvairių priežasčių to padaryti nepavyko ir štai daugiau nei 10 metų kai vietinė *Lietuvos bitė sumišrinta su kitomis bičių rasėmis ir kaip gryna rasė lietuvoje neegzistuoja.
https://zum.lrv.lt/uploads/zum/document ... mas(1).pdf
(neprieinu prie pilno dokumento, bet, manau ir tiek užtenka...)

Atkreipkite dėmesį, kad tos ponios ir nerašo kad surado grynaveisles lietuviškas biteles, o formuluoja taip gudriai: "tirtų šeimų motininė linija buvo Apis mellifera mellifera"
motininė linija - neįpareigojanti sąvoka, tiesiog reiškianti, kad tirtose bitėse rasta vietinės bitės požymių...

Ir teisingai Vasarinis klausia, kas iš tokių bičių. Pasaulyje nėra metodikos, kaip iš mišrūnų išvesti grynaveislė... Ir kaip teisingai pastebi, Lietuvoje nėra sąlygų turėti garantuotai izoliuotą bityną.

Jei Didžioji Britanija išlaikė savo vietines - valio, tegu saugo.

Ir dar vienas aspektas.
Vietinės bitės perus pradėdavo dėti tik balandžio mėn. Ir šeima pasiekdavo vystymosi maksimuma tik birželio pabaigoje.
(paimkite bet kokį seną vadovėlį, tai ten kaip taisyklė mokins kad pirmas šeimos plėtimas galimas tik gegužės viduryje)
Tačiau dabar klimatas pasikeitė ir faktiškai anksčiau vadintas pagrindinis medumešis šiuo metu tampa palaikomuoju...
Tai kokį medų galima gauti su vietine bitele (šiuo metu)? Pavasarinio - ne, rapso - ne, na kažkiek aviečių ir viskas.

Aišku, kiekvieno asmeninis apsisprendimas ar būti bičių augintoju arba bitininku...

[yankadi]

Bitininkas turėtų būti kiek giliau nei ūkininkas supratimu apie bites, supratimu kodėl reikia vertinti esamas bites. Vadovautis mokslininkų,gamtininkų, entomologų rekomendacijomis saugoti ir išlaikyti vietines bites siekiant išlaikyti gamtinį tvarumą, bitininkystės tradicijas. Bitininkystė tai nėra tik medaus gamyba bačkomis ir pridavimas supirkėjams. Tai ūkinis požiūris, kuris ir pateisina produktyvias atvžetines bites nesiekiant gerinti vietinių bičių. Užsienio kolegų pavyzdžiai leidžia teigti, kad ir su vietinėmis bitėmis galima gauti nemažai geros kokybės medaus, ir tai, medaus perviršio laikais, yra didelis išskirtinumas, prioritetas rinkai pasiūlant išskirtinės, autentiškos produkcijos. Tai yra arčiau gamtos nei bitininkavimas pramoniniu būdu neatsižvelgiant į gamtos dėsnius ir mokslininkų rekomendacijas bičių atžvilgiu.
2017-2019 Gamtos tyrimų centras vykdė tyrimą, kurio eigoje buvo indentifikuotos Amm bitės, tyrinėta genetiškai. Atrasta genetinė šios bitės įvairovė. Šiuo tyrimu buvo paklotas pamatas tolimesniems darbams jos išsaugojimui, atkūrimai ir selekcijai, kuriuos dėl ministerijos ir LBS neveiklumo darys iniciatyvūs bičiuliai.
Plačiau:
Dr. Laimos Blažytės-Čereškienės, dr. Eduardo Budrio, dr. Vestos Skrodenytės-Arbačiauskienės ir dr. Svetlanos Orlovskytės straipsnis „Vidurio Europos tamsioji bitė Apis mellifera mellifera Lietuvoje“ žurnale „Lietuvos bitininkas“ 2019/4 Nr. 99.

84309350_1384357148437834_1304623602087231488_o.jpg

84176530_1384357138437835_5867365556188872704_o.jpg

83938956_1384357125104503_7640283942368575488_o.jpg

84985394_1384357495104466_7780297758799298560_o.jpg

[Simska]

Butu gerai sužinoti kas ten (Kražiuose) ar koks bitinas vis dar turi mūsų artimų bituciu(ar bent turinčių panašumų į mūsų buvuses)

[Vikl]

Haplotipas (gr. haploos – viengubas; typos – atspaudas) – tai per evoliucijos procesą vienoje chromosomoje susiformavusios šalia esančių genų grupės ar kiti gretimi genetiniai žymenys. Šie žymenys yra paveldimi. T.y. DNR veikia kaip log'as kompiuteryje - jis kaupia visą giminės evoliucijos istoriją. Tos pačios rasės bitės turės panašius haplotipus, nes jų protėviai yra bendri. Tačiau tos rasės hibridai taip pat turės tuos pačius haplotipus, juk jų protėviai tie patys kaip ir grynos rasės bičių!

Pvz., daugelis šiuolaikinių žmonių (bet ne visi) turi neandertaliečio haplotipą, bet dėl to mes jų nevadiname neandertaliečiais!

Jūsų minimas tyrimas yra apie tai, kad rado bičių, kilusių iš vietinių. (na tas matyti ir vizualiai) Tačiau šis tyrimas nenustatė rūšies grynumo, t.y. tiriamose bitelėse neieškojo haplotipų būdingų kitoms rasėms. Tokį tyrimą atliko žymiai ankčiau kiti mokslininkai, kurie nustatė, kad, deja, grynos vietinės nebeturime

Retorinis klausimas: kam buvo reikalingas šis tyrimas, jei rezultatas buvo aiškus jau prieš 20 metų...
...
Pagal apibrėžimą:
Bitininkystė – bičių laikymas medui, vaškui ir kitiems produktams (bičių duonai, pieneliui, nuodams, pikiui) gauti, žemės ūkio augalams apdulkinti. Bitininkyste užsiimantys asmenys vadinami bitininkais.
...
"su vietinėmis bitėmis galima gauti nemažai geros kokybės medaus" - medaus kokybė pirmiausia priklauso nuo augalų tipo, žydėjimo režimo, o antra - nuo bitininko valyvumo (higienos)...
"LBS neveiklumo darys iniciatyvūs bičiuliai" - o Jums nekilo minčių, kad LBS, vistik mokslus baigę..., nėra kvaili, supranta reikalo beprasmiškumą ir dėl to nesulaukiate palaikymo...

[rimantas000]

...
"su vietinėmis bitėmis galima gauti nemažai geros kokybės medaus" - medaus kokybė pirmiausia priklauso nuo augalų tipo, žydėjimo režimo, o antra - nuo bitininko valyvumo (higienos)...
"LBS neveiklumo darys iniciatyvūs bičiuliai" - o Jums nekilo minčių, kad LBS, vistik mokslus baigę..., nėra kvaili, supranta reikalo beprasmiškumą ir dėl to nesulaukiate palaikymo...

Pridurciau ,trecia ir bene svarbiausia ,kad medaus kokybe priklauso ne tik nuo bitininko valyvumo ,bet ir nuo bitininkavimo intensyvumo ,as kelis metus lyginau dideliu seimu sunesto medaus diastazes lygi ir vidutiniu seimu ,skirtumas skirtingose bitininkavimo vietose gavosi mazdaug 2 kartus( rezultatai visa laik gavosi panasus) ,minetus rezultatus pateikiau dr.J.Kretaviciui ,jis pardzioje nusistebejo ,bet paskui rado paaiskinima ,be to jis yra pastebejes ,kad liepos -rugpjucio men sunesto medaus diastaze irgi yra didesne nei pavasarinio ar birzelio men sunesto medaus,vien del to kad krisdavo medunesio intensyvumas.

[rimantas000]

Tarybu Sajungoje ,kai buvo medus eksportuojamas i Vakaru Vokietija ,medus buvo skirtomas i rusis ,10-14 diastazes skaiciaus medus buvo laikomas zemos kokybes medumi,i Vokietija buvo eksportuojamas tamsus aukstos diastazes medus ,( tuomet vokieciai vertino labiausiai fermentatyvumo rodikli- biologines jegos rodiklis ir uz lipciaus medu mokejo uz 4,7 markes uz kg tuo tarpu uz yprastas medu mokedavo 1,6 markes-1970+metai ),o dabar perka rapsu medu ,nes jis pigus ir greiciausiai nebus klastojamas,daugiausiai vartojamas konditerijos gaminiuose.

[Vasarinis]

Atkreipkite dėmesį, kad tos ponios ir nerašo kad surado grynaveisles lietuviškas biteles, o formuluoja taip gudriai: "tirtų šeimų motininė linija buvo Apis mellifera mellifera"
motininė linija - neįpareigojanti sąvoka, tiesiog reiškianti, kad tirtose bitėse rasta vietinės bitės požymių...

Iš tyrimo ataskaitos:
„Apis mellifera bičių genetinės įvairovės tyrimai atlikti naudojant mitochondrinės DNR (mtDNR) žymenis ... Nustatyta ištirtų šeimų motininės linijos priklausomybė vietiniam (M linijai) arba introdukuotam porūšiui (C linijai), įvertinta vietinio porūšio motininių linijų (haplotipų) įvairovė.“

Motininė linija – labai konkreti ir įpareigojanti sąvoka. Ir ji reiškia, kad šeima kilusi iš konkrečios rasės motinos. Aptariamu atveju kalbame apie Apis mellifera mellifera. Bet prieš kelias kartas ta motina buvo grynaveislė, tyrimas atsakyti negali.
Tačiau dar yra morfometriniai matavimai, kurie ir parodo per tą mums nežinomą laisvo poravimosi laikotarpį iš tranų gautų genų įtaką.
Nes tyrimo metu buvo nustatytos ir tokios M linijos šeimos, kurių morfologiniai duomenys neatitiko šiai rasei būdingų rodiklių. Ir atvirkščiai – C linijos šeimos (karnikos), kurios turėjo Amm morfologinius duomenis.
O tai reiškia, kad nuošalioje vietovėje bitininkavęs bitininkas kažkada pasigavo spiečių su karnikos motina ir vėliau jos dukterys poravosi Amm traniniame fone.
Kai pirmuoju atveju – Amm motinos dukterys poravosi daugiausiai su kitų rasių tranais, negaudamos Amm tranų genų injekcijų.

[Vasarinis]

Ir teisingai Vasarinis klausia, kas iš tokių bičių. Pasaulyje nėra metodikos, kaip iš mišrūnų išvesti grynaveislė... Ir kaip teisingai pastebi, Lietuvoje nėra sąlygų turėti garantuotai izoliuotą bityną.

Galima išgryninti ne 100 %, bet iki pakankamo dydžio, kad tai būtų laikoma rase, o ne mišrūnu. Kiekvienoje rasėje nustatoma ir kelių kaimyninių (geografiniu požiūriu) rasių pėdsakų, nes periodinių kontaktavimų juk būdavo.
Čia kaip ir su mumis: dabartiniai žmonės, kurie kilę iš Europos ir Azijos, turi dalį X chromosomų, paveldėtų iš neandertaliečių. Tuo tarpu Afrikos negridams, kurie su neandertaliečiais kontaktų neturėjo – neandertalietiškos X chromosomos nebūdingos.

O dėl Amm išgryninimo kalba jau visai kita. Yra tik vienas kelias – instrumentinis apsėklinimas. Kitu atveju tai beviltiška. Specialiai nepagydomam optimistui (termino autorius TRANAS ) norėjau parodyti skaičiais išreikštą kitų rasių tranų spaudimą 1:1000. O dar reikia turėti galvoje, kad ir Amm tranai kažkuria dalimi (ir nemenka) yra mišrūnai.
Tačiau pabandyti verta, bet tai daryti vadovaujantis ne tik šūkiais ir maldelėmis...

[Vasarinis]

Kad traninio fono spaudimas ne mažesnis nei 1:1000, dar sustiprina ataskaitos duomenys:
„Apibendrinant galima teigti, kad apie 26 % bičių šeimų, kurių A. m. mellifera porūšis nustatytas genetiškai pagal motininės linijos mtDNR žymenis (arba 12 % nuo visų tirtų bičių šeimų), morfometriškai (pagal diskoidalinio taško padėtį ir kubitalinį indeksą) atitiko vietines bites, aprašytas iki 1970 m. (Straigis, 1979; Straigis, 1998), o 50 % bičių šeimų šie rodikliai atitiko 1984 m. vietinėms bitėms būdingus rodiklius (Straigis, 1987).“

Aš skaičiavau santykį nuo visų 224 nustatytų Amm motininės linijos šeimų, tačiau morfometriškai tik 26 % jų (58 vnt.) atitinka vietines bites, aprašytas iki 1970 m.
Ir čia ne pesimizmas, o realizmas, gerbiamasis Tautvilai! Tik matant realią padėtį ir neapgaudinėjant savęs galima kažką padaryti Vietinių bičių atkūrimo reikale...

[rimantas000]

Pridurciau ,trecia ir bene svarbiausia ,kad medaus kokybe priklauso ne tik nuo bitininko valyvumo ,bet ir nuo bitininkavimo intensyvumo ,as kelis metus lyginau dideliu seimu sunesto medaus diastazes lygi ir vidutiniu seimu ,skirtumas skirtingose bitininkavimo vietose gavosi mazdaug 2 kartus( rezultatai visa laik gavosi panasus) ,minetus rezultatus pateikiau dr.J.Kretaviciui ,jis pardzioje nusistebejo ,bet paskui rado paaiskinima ,be to jis yra pastebejes ,kad liepos -rugpjucio men sunesto medaus diastaze irgi yra didesne nei pavasarinio ar birzelio men sunesto medaus,vien del to kad krisdavo medunesio intensyvumas.

papildysiu ,kad vidutiniu seimu(iki 40 kg prinesa per sezona)medaus diastaze buvo dvigubai didesne ,negu dideliu seimu ( 50-80 kg prinesta medaus per sezona ).2016 m Vilniuje dideliu seimu diastaze sieke 13 ,kai tuo tarpu vidutiniu 25 ,kaime -dideliu seimu 23 ,o vidutiniu -45 ,2017 metais Vilniuje dideliu seimu -17 ,vidutiniu 28 ,kaime dideliu seimu 32 ir vidutiniu seimu 55.
2017 metais diastaze bendrai buvo didesne ,nei 2016 m ,nes 2017 metu vasara buvo daug sausesne ,negu 2016 metu .
2018 metais dariau tik vidutiniu seimu tyrimus rezultatai gavosi labai panasus i 2017 metus Vilniaus 25 ,kaime 52,nes vasara vel buvo sausa .Tirti duomenys varijavo paklaidu ribose.