PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42
PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 01 , 11:31

Gerbiami forumo dalyviai, matydamas, kad forumas pradėjo „byrėti“ į „ortodoksus“ , „ kampininkus“ ir „valakininkus“ ir tokius, kurie kartais nerasdami su kuo protingai galėtų padiskutuoti „kalbasi patys su savimi“ manau, kad laikas atidaryti temą, kurioje būtų sudėlioti visi taškai į vietas ir nebebūtų bandoma, bitininkaujančių ne taip kaip „AŠ“ stengtis „netyčia“ įžeidinėti ir ten pat atsiprašinėti.
Jaučiu, kad turiu daug ką šioje temoje pasakyti ir „iš savos“ varpinės paaiškinti visiems „kitatikiams“, kad pasaulis yra daug sudėtingesnis, negu kartais atrodo žvelgiant iš savo“ kiemo“.
Šioje temoje stengsiuos pažvelgti į bitininkystės problemas per pasirinkimo ir konkurencingumo prizmę. Bandysiu pagelbėti dvejojantiems ir bandantiems padaryti teisingą pasirinkimą į ką reikia kreipti dėmesį, kad paskui nereiktų grįžti atgal ir gailėtis be reikalo išleistų pinigų ir veltui praleisto laiko. Stengsiuos parodyti, kad Lietuvos bitininkystė yra šio to verta jau vien dėl to, kad turime iš ko rinktis ir nesame griežtai priklausomi nuo „standartų“, kad turime galimybę, šio forumo pagalba, produktyviai diskutuoti ir tobulinti savo bitininkavimo įgūdžius , o ne veltui leisti laiką tuštiems plepalams ir vieni kitų įžeidinėjimams.
Stengsiuos būti nešališkas jokiam bitininkavimo stiliui ir kiek įmanydamas parodyti kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus.
Taip pat sveikinu Žilvaso ir Lang iniciatyvą, kad kiekvienas bitininkavimo stilius turi teisę, šiame forume, būti plačiau ir išsamiau aptariami ir , kad Traninis bitininkavimo stilius su savo „deformuotu“ rėmu nebūtų kažkuo išskirtinis, o tik dar viena galimybė rinktis.
Temą pradedu nedėkingu laiku, daug darbų bitynuose, bet vakarais po truputį ir su Jūsų visų pagalba, pasistengsiu judėti į priekį.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:07

Ar susimąstome, koks neįkainojamas dalykas yra galimybė turėti pasirinkimą ir pasirinkimo laisvę, ir kokia tragedija, kaip neretai ir nutinka gyvenime, kada to pasirinkimo nebeturime.
Pasirinkimo tema būtų galima kalbėti daug ir apie viską, nes mus sąmoningus žmones pasirinkimas lydį visą gyvenimą ir priklausomai nuo mūsų pasirinkimo pagrindinai priklauso mūsų tolimesnė gyvenimo kokybė ir sėkmė arba nesėkmė.
Kad ir kaip norėtumėm, bet darydami pasirinkimą nesame visiškai laisvi, nes nuolat esame įtakojami nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių, tokių kaip klimato, valdžios sprendimų, stichinių nelaimių, įgimtų ir įgytų savybių, finansinių galimybių ir panašiai.
Štai ir aš dabar, pradėdamas rašyti šią temą, mąstau, kokį rašymo stilių pasirinkti, kad lengvai ir nesudėtingai būtų galima perduoti daug medžiagos pamąstymui ir kad neužsikelti sau bereikalingos naštos, bandant pateikti vientisą ir sudėtingą temos turinį.
Manydamas, kad padėti žmonėms padaryti teisingus ir naudingus pasirinkimus ir kad išlikti maksimaliai bešališkam, nors visiškai išvengti subjektyvumo, neprimetant ir neperšant vienokių ar kitokių sprendimų priėmimą, kuriuos pasirinkčiau pats yra beveik neįmanoma, pabandysiu šios temos turinį dėstyti atskirais, mažai tarpusavyje susietais fragmentais, kurie skaitytojui suteiktų daugiau apibendrinančio pobūdžio žinių ir tuo padėtų įvykdyti pagrindinę šios temos misiją – priimti maksimaliai teisingą pasirinkimą.
Kiekvienas forumo dalyvis skaitydamas šitokius trumpus pamąstymus, nieko neįtakojamas galės atsirinkti tai kas jam , konkrečioje tik jam būdingoje situacijoje gali būti tinkamiausia ir visapusiškai naudingiausia.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:10

Dažnai būna taip, kad niekada bitininkauti neplanavusiam žmogui, gavus bičių avilį dovanų, paveldėjus bityną iš senelio ar giminaičių ar paprasčiausiai į jo kiemą atskridus bičių spiečiui, prisieina daryti pasirinkimą- bitininkauti pačiam ar netikėtai įgytas bites perleisti žmogui, kuris bitininkauja. Paprastai žmonėms, jau ankščiau bitininkavusiems ar dar vaikystėje padėjusiems seneliui ar tėvui padirbėti prie bičių, tokių dvejonių nekyla ir jis pradeda bitininkauti savarankiškai.
Jei jau apsisprendėte pats bitininkauti, toliau jau nori nenori tenka priiminėti nemažai sprendimų susietu su bitininkavimu.
Suprantama, kad pačioje pradžioje tų klausimų yra daug. Jei paveldėjote bites kartu su aviliais, klausimo kokiuose aviliuose reiktų bitininkauti bent pradžioje dvejonių nekyla. Pirmi klausimai pradeda kilti kai pirmą kartą savarankiškai atidaromas avilys su jame gyvenančiomis bitėmis, arba reikia avilyje apgyvendinti į kiemą atskridusį spiečių. Dažnas naujokas net nustemba, kada tų klausimų, į kuriuos nežino atsakymo, yra tiek daug. Iki to manęs apie bites žinąs beveik viską, kaip jos apdulkina augalus, neša medų, žiedadulkes, gyvena avilyje, dauginasi spiečiais ir kaip ir visi gyvi padarai kartais serga - pasirodo nepakanka. Tik susidūręs su realybe pradėjo suprasti, kad bitininkavimas nėra vien saldaus medaus kopinėjimas, ar stovint prie atidaryto avilio stebėjimas, kaip jos ten lizde viską išmintingai tvarkosi ir kad bitininkavimas nėra vien romantiškas užsiėmimas ar „žemdirbystės poezija“, kaip šį užsiėmimą savo knygoje „Bitininkystė“ yra įvardines J.Krikščiūnas. Klausimų, ką konkrečioje situacijoje reikia daryti, kaip bites maitinti, kaip dėti į lizdą korius, kada imti lauk, kaip paruošti žiemai ir nuo ko bičių priežiūros darbus pradėti pavasariais , neišvengiamai iškyla vis daugiau ir pradedantysis pradeda suprasti, kad jo iki to apie bites turėtos žinios, norint savarankiškai bitininkauti, yra nepakankamos.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:13

Kadangi šios temos pagrindinis uždavinys yra gvildenti tik pasirinkimo strategiją, tai suprantama, apie dalykus, kurie aptariami kitose temose , nekalbėsiu.
Po to, kai padaromas pasirinkimas bites prižiūrėti pačiam ir susidūrus su pirmaisiais sunkumais būtent su žinių trūkumų, tenka rinktis , kur reikiamas žinias galėtų gauti?
Mokytojų pasirinkimas yra nemažas, nuo bitininkaujančio kaimyno, kuris savo kieme laiko penkis, dar iš savo senelio paveldėtus J.Kriščiūno konstrukcijos šiltuosius avilius iki gretimame kaime gyvenančio, Lietuvos mastu žiūrint, gana stambaus bitininko – profesionalo, kuris laiko apie tris šimtus avilių ir bites laiko daugiaaukščiuose su dadano pusrėmiais. Taip pat sėkmingai galima mokytis iš knygų ar interneto pagalba, skaitant įvairius užsienietiškus bitininkų forumus, arba dalyvaujant Lietuviškame bitininkų forume „Mano- bitės“. Dažniausiai jaunas pradedantis bitininkas taip ir daro, reikiamų žinių ieško visur, bet neišvengiamai susiduria ir vėl su pasirinkimo problema, kai tenka pačiam spręsti, kieno klausyti ir kas yra teisus, nes jo nuostabai , sužino, kad tuo pačiu klausimu, skirtingi bitininkai turi skirtingas ir nuomones.
Kas teisus? Kieno klausyti? Kokiuose aviliuose geriausiai būtų bitininkauti? Kokią bičių veislę laikyti? Jaunas bitininkas neretai pasijaučia kaip futbolo kamuolys atsidūręs aikštėje tarp įvairių futbolininkų kojų, kada kiekvienas žaidėjas kamuolį valdo pagal savo sugebėjimus ir meistriškumo lygį.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:16

Kad jaunas, tik ką pradedantis bitininkauti, bitininkas kuo mažiau „blaškytųsi“ tarp įvairių mokytojų būrio, pagrindinai tam tikslui ir atidariau šią temą.
Tikrumoje viskas yra gana paprasta. Teisingą atsakymą nėra taip sunku rasti. Nesutarimai tarp atskirų bitininkų dažniausiai kyla dėl to, kad yra skirtingi jų bitininkavimo tikslai. Po to, kai jau apsisprendei laikyti bites ir nusprendei pasirinktį mokytoją , prieš tai dar pačiam sau reiktų atsakyti į klausimą - ko iš bitininkavimo noriu?
Jei planuoji laikyti tik keletą bičių šeimų savo malonumui ir kad turėtai vieną kitą kibirą medaus savo šeimos reikmėms – mokytojus irgi reiktų rinktis iš tokių tarpo.
Jei planuoji laikyti 10-30 bičių šeimų, su tikslu dalį iš bitininkystės gaunamos produkcijos parduoti turguje, kad papildyti dalį šeimos biudžeto – pasirinkimas irgi skirsis.
Ir jau gerokai bitininkavimo inventorius ir bičių aptarnavimo technologija skirsis, jei sumanysi pabandyti gyventi ir savo šeimą išlaikyti iš bičių. Mokytis tokio bitininkavimo irgi reikia pas tuos, kurie pragyvena iš bičių. Neveltui šitaip bitininkaujantys yra vadinami profesionalais, nes jie ant savo pečių prisiima daug didesnę atsakomybę. Klaidų daryti jie negali sau leisti, nes nuo to priklauso visos šeimos gerovė.
Kad pasirinkimą, kaip bitininkauti, būtų galima pasirinkti lengviau, pabandysiu keliais sakiniais apibudinti kiekvieną iš trijų bitininkaujančių grupių.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:18

Prieš apibūdindamas skirtingai bitininkaujančias grupes dar norėčiau patikslinti kai kuriuos bitininkystės terminus. Kaip jau pastebėjote, terminai bitininkas „profesionalas“ar bitininkas „mėgėjas“ dažnai yra neteisingai suprantami ir kartais pavartoti adresu bitininko, kuris jaučiasi neatitinkąs vieno ar kito termino, skamba įžeidžiamai.
Bendrai yra priimtina profesionalais vadinti tuos savo srities specialistus, kurie yra meistriškai įvaldę savo specialybės paslaptis ir savo darbą atlieka labai profesionaliai.
Pas mus Lietuvoje, terminą bitininkas profesionalas sutapatiname su bitininku, laikančiu didelį skaičių bičių šeimų, o kai tuo tarpu bitininką, kuris prižiūri tik keletą šeimų, vadiname mėgėju. Esu pastebėjęs, kad dažnas, taip vadinamas mėgėjas, bitininkystės žinių ir praktikos turi daugiau, negu kitas, laikantis ir kelis šimtus šeimų. Nemažai esu sutikęs taip vadinamų „mėgėjų“ iš kurių turėtų taip vadinami“profesionalai“ dar mokytis ir mokytis.
Panašūs nesusipratimai vyksta ir dėl mokslininkų vertinimo. Jeigu jau žmogus yra apsigynęs mokslinę disertaciją, tai jis automatiškai laikomas viską žinantis ir jo nuomonė dažnai yra priimama kaip galutinė ir neginčijama. Esu pastebėjęs, kad toli gražu taip nėra, ir gana dažnai bitininkystės mokslininkai, prisidengdami garbingu mokslininko vardu, nesidrovėdami ima „ kompetentingai“ neigiamai vertinti bitininkus mėgėjus ir profesionalus, kurie dešimtimis metų savo pastebėjimus ar patobulinimus yra patikrinę praktikoje.
Šiais pastebėjimais noriu pasakyti, kad gyvenime dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių susidarome klaidingą nuomonę apie žmogų, o dar blogiau, kad ta nuomonė yra sudaroma kitų , dažnai tuo suinteresuotų asmenų. Žmogui prieš „prikabinant“ kurį nors pavadinimą, reiktų pirmiau įvertinti jo nuveiktus darbus ir kompetenciją. Nepelnytai įvertinti ir tuo įgiję tikrovės neatitinkantį mokslininko, bitininko profesionalo arba bitininko mėgėjo įvaizdį, vėliau tik klaidina į juos besikreipiančius su įvairiais klausimais bitininkus.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:23

Pirma grupė bitininkaujančių, kuri yra gausiausia, bet tikriausiai laikomų bičių skaičiumi gerokai nusileidžia sekančioms dviem, yra bitininkai, laikantys 3-10 bičių šeimų. Juos yra įprasta vadinti mėgėjais. Ši bitininkų grupė biteles laiko daugiau savo malonumui. Prie bičių eina išeiginėmis nuo darbo dienomis ir tai pasirinkdami, dienas, kada geras oras. Jau nedirbantiems ir į užtarnautą poilsį išėjusiems pasirinkti saulėtas dienas, kada labai patogu ir ypatingai malonu yra dirbti prie bičių, yra dar lengviau.
Bites laiko pastovioje vietoje, dažnai savo sode, nevežioja prie medingų augalų. Naudojami aviliai daugiau gulstieji, kuriuose telpa nuo 16 iki 24 dadaninių rėmų. Bites apžiūri dažnai ne tiek iš reikalo, kiek iš malonumo, palengva iš lizdo ištraukdami po vieną rėmą, apžiūri ar yra perų, ar turi maisto, ar neserga, ar nesiruošia spiesti.
Tiek iš meduvės, tiek iš lizdo imdami medų, traukia po vieną korį, bites nuo korio nubraukia šluotele ar žąsies plunksna. Šeimas daugina arba žuvusias atstato spiečiais. Biteles tiek pavasarį, tiek ir rudenį maitina mažais kiekiais ir dažnai, kad pavasariniam medunešiui ar žiemai prisiaugintų daug jaunų bičių.
Kuo erdvesnis avilys, tuo lengviau kiekvieno apžiūrėjimo metu korius perkilnoti iš vieno avilio galo į kitą. Tokiame avilyje labai lengva bičių lizdą tinkamai paruošti žiemai.
Šitoks bitininkavimas bitininkaujančiam pirmiausia yra geras malonus poilsis, po to bitininkaujantis gauna dar savo šeimos reikmėms po 10-15 kg iš šeimos gero natūralaus medaus. Priklausomai nuo vietovės, kurioje laikomos bitės ir dar iš tų šeimų, kurios nespiečia, neretai prikopiama ir kelis kartus daugiau, bet statistika rodo, kad paprastai respublikos gaunamo medaus vidurkis, tarp šitaip bitininkaujančių yra tik apie 15 kg. iš šeimos.
Tokio bitininkavimo nauda bitėms yra pirmiausia ta , kad dėl dažno lizdo ardymo yra palaikomas jų sugebėjimas gintis. Šeimų dauginimas spiečiais neleidžia pamiršti natūraliai daugintis. Dėl nepatogios gulsčiųjų avilių konstrukcijos žiemojančioms bitėms juose nepatogu sudaryti kompaktišką žiemos kamuolį ir žiemos periodą tenka praleisti apsunkintomis sąlygomis. Vienu žodžiu ir naudojamas bičių gyvenimui nelabai patogus inventorius ir pats bitininkavimo būdas pareikalauja tiek iš bitininko, tiek ir iš bičių nuolatinių pastangų, kad sėkmingai išgyventi.
Bitėms blogiausia yra tai, kad bitininkas dažnais apžiūrėjimais griaunantis jų perų lizdą, trukdo joms dirbti. Už šį dažną bitėms sukeltą nepatogumą nukenčia ir pats bitininkas – bitės prineša mažiau medaus. Bitininkas – mėgėjas, už tą sukeliamą nepatogumą, kaip kompensaciją biteles dažnai pamalonina cukraus sirupu.
Tokio bitininkavimo ekonominis efektas, jeigu kas paskaičiuotų, dažna būna nemažas minusas, bet šitaip bitininkaujantis bitininkas tokių ekonominės naudos paskaičiavimo nedaro, nes ne dėl to jis bites laiko. Svarbiausias tikslas, dėl ko ir laikomos bitės, malonumas jas prižiūrint ir gautas vienas kitas kibiras gero natūralaus medaus yra pasiektas.
Žmonių tarpe neretai tokia silpnybė kaip „rūpintis“ įvairiais gyvūnais, bitėmis, šunimis, katinais, žuvimis, arkliais, žiurkėnais, paukščiais ar dar kuo nors, neturint iš to jokios ekonominės naudos yra labai paplitusi.
Norint šitaip „mėgėjiškai“ sėkmingai bitininkauti , kaip nekeista, turi labai gerai nusimanyti apie bičių gyvenimą. Nėra taip paprasta gulsčiame avilyje atlikti bičių priežiūros darbus. Dėl gulsčiajame avilyje labai nepatogios bičių gyvybiniams procesams palaikyti esančios korių padėties, kurie prieštarauja natūraliems fizikos dėsniams, bitininkas mėgėjas turi būti tikras profesionalas, kad tinkamai visiems metų laikams paruošti lizdą ir išlaikyti produktyvias ir sveikas šeimas. Šitokį bitininkavimo pradžiamokslį, kur išmokstama ir „skaityti ir rašyti“ turėtų praeiti kiekvienas bitininkas, planuojantis laikyti didelį bičių skaičių ir gyventi iš bičių.
Jaunas bitininkas, nenorintis žaisti su „mėgėjiška „ bitininkyste ir, kad uždirbti iškart daug pinigų, bandantis prižiūrėti iš karto didelį bičių skaičių, dažnai lieka ir be bičių, ir be pinigų.
Manau, kad tikru profesionalu tampama tik kurį laiką pabitininkavus „mėgėjiškai“, pagaudžius po medžius spiečius, perkrovus aviliuose iš vieno galo į kitą ne vieną tūkstantį bitėmis aptūptų korių, pasimokinus iš savų grubių bet „neskaudžių“ klaidų. Dėl nežinojimo netekti 2-5 šeimų yra viena, o netekti 2-3 šimtų, jau visai kas kita. Ne veltui žmonių išmintis byloja, kad neskubėk ir būsi pirmas.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:27

Sekanti bitininku grupė, kuri yra irgi gana gausi ir bene aktyviausia , nes šie bitininkai aktyviai dalyvauja įvairiose bitininkus vienijančiose organizacijose, dalyvauja įvairiuose forumuose, domisi naujovėmis, pasižymi kūrybingumu, yra bitininkai, kurie laiko 20-50 bičių šeimų. Jei paimti visą respublikoje laikomų bičių skaičių, tai jų daliai priklauso didžioji dalis. Šita grupė bitininkų yra suinteresuota, kad bitės be teikiamo malonumo jas prižiūrint, duotų ir šiokią tokią materialinę naudą. Savaime suprantama, kad į „vidutiniokų“ bitininkų kategoriją pereina tik tie bitininkai, kuriems neblogai sekėsi bitininkauti su 3-10 bičių aviliais Bitės jau laikomos ne vien malonumui, bet ir su tikslu, kad už bitininkystės produkciją, parduodant turguje arba iš namų, galėtų šiek tiek papildyti savo šeimos biudžetą. Dalis jaunesnių šios grupės bitininkų be darbo su bitėmis dar, pagal turimą specialybę, turi ir tiesioginį darbą.
Daugelis šių bitininkų jau turėdami keleto metų sėkmingo darbo su bitėmis patirtį jau yra pradėję mąstyti sava galva. Neretam kyla įvairių minčių, kaip galėtų patobulinti ir paspartinti kai kuriuos bičių priežiūros darbus, kad nesugaištant ilgai laiko galėtų aptarnauti didesnį bičių šeimų skaičių ir taip padidinti šeimos biudžeto pajamas. Šie bitininkai bičių priežiūrai neretai į pagalbą pasitelkia ir kitus šeimos narius. Paprastai jų bitės yra laikomos 2-3 vietose, kai kurie turi jau įsigiję brangesnę sudėtingesnę ir spartesnę medaus sukimo techniką. Šie bitininkai, kad privilioti turgaus pirkėjus, savo medų fasuoja į naujus tam tikslui tinkamus indus, daugumas turi pasidarę ir etiketes. Šiai bitininkų grupei avilių konstrukcija dar nėra labai svarbi, bet dažnas, mąstydamas, kad jeigu pagrindinėje darbovietėje dar kartą sumažins atlyginimą arba jo įmonė eiliniu ekonominiu nuosmukiu bankrutuos ir neteks darbo ir jam, kad palikus šeimą nereikėtų emigruoti darbo ieškoti į užsienį, gali tekti gerokai padidinti savo prižiūrimų bičių skaičių ir pabandyti gyventi iš bičių. „Skatinami“ šių priežasčių ne vienam kyla klausimas: ar galima išgyventi iš bičių, su kokiais aviliais patogiau ir efektyviau galima bitininkauti, kiek bičių šeimų reikia laikyti, kad galėtų pragyventi iš bičių ir t.t. Neretas iš jų tarpo jau domisi, kaip sekasi tiems, kurie jau gyvena iš bičių, kur realizuoja produkciją, kokia savikaina, kokios kainos, kokie sunkumai ir panašiai. Daugelis bitininkauja 16-os rėmų dadanose ir puikiai supranta, kad jei apie 50-100 avilių bityną dar galima aptarnauti vienam ir tik sezoniniams darbams, medaus ėmimo laikotarpyje pasikviesti vieną kitą samdomą darbininką arba šeimos narį, tai dirbant tokiais metodais prižiūrėti kelis šimtus šeimų, bus nebeįmanoma. Dažnas mąstantis keliais ėjimais į priekį jau domisi, kaip šias problemas iškilusias su bičių šeimų staigiu padidėjimu sprendžia kiti, jau prižiūrintys po kelis šimtus šeimų. Su šeimų padaugėjimu iškyla ir daugiau problemų, kaip bitėms ganyklų paieška, pervežimų prie medingų augalų organizavimas ir kokiomis priemonėmis, remtis samdomais darbininkais ar dalį darbų mechanizuoti, kas iki šiol dar korius atakiavo šakute ir medų suko garaže gali prireikti įsigyti ne tik našesnės technikos korių atakiavimui ir medaus sukimui, bet ir specialių patalpų medaus sukimui su atskira patalpa medaus pašildymui.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:33

Sekanti bitininkų grupė, kaip jau minėjau, vien todėl, kad laiko didelį skaičių bičių ir savo šeimas išlaiko iš bičių yra tituluojami profesionalais. Kokie iš jų profesionalai, pasirodo labai greitai, per keletą metų, kai tik pradeda prižiūrėti žymiai didesnį bičių šeimų skaičių, negu iki šiol buvo įpratę. Turiu pastebėti, kad sėkmingas perėjimas prie bandymo išgyventi su bičių pagalba labai priklauso nuo tinkamai atliktų „namų darbų“ kai gerokai prieš tai iš anksto tam yra ruošiamasi ir apie tai mąstoma. Taip pat reikia pastebėti, kad „profesionalaus“ bitininko keliu pasuka tik vienetai. Vieni dėl brandaus amžiams taip ir pasilieka dar kurį laiką „vidutiniokai“ ir su laiku, pablogėjus sveikatai ar šiaip dėl metų naštos, išsekus fizinių jėgų resursams, pereina į „mažažemių“ kategoriją, kitiems pereiti į „aukštesnę lygą“ sutrukdo investicijų trūkumas, treti paprasčiausiai išgąsdinti visokių bites užpuolančių invazinių ligų, dėl ko žūsta ištisi bitynai, paprasčiausiai pabijo rizikuoti ir pragyvenimo ieškoti patraukia į užsienio bitynus dirbti samdomais darbininkais.
Bet tiems, kurie ryžtasi bandyti gyventi iš bičių, be tų problemų, kurias gal būt jau sėkmingai yra išsprendę atlikdami „namų darbus“ „žemesnėse lygose“ jau nusprendus pereiti į „aukštesnę lygą“ atsiranda dar ir naujų. Pirmiausia problema, kur būsimoms investicijoms gauti lėšų, kokiais būdais ir kokiomis europinėmis kaimo rėmimo fondų lėšomis būtų galimą pasinaudoti. Antra- visu savo „ūgių“ iškila konkurencingumo būtinybė, kuri mažai buvo svarbi „lošiant žemesnėse lygose“. Kad, geras konkurencingumo lygis priklauso nuo bityno rentabilumo buvo žinoma, bet, kad tam didelės reikšmės turi tokios palyginti “smulkmenos“ kaip avilio konstrukcija, rėmai su peteliais ar be, rėmo ilgis, dugnas kiauras ar su ventiliaciniu dugnu, bičių veislė, bičių skraidymo apylinkėje yra stambių ūkininkų, kurie sėja daug medingų kultūrinių augalų ar ne, bites maitinti invertu ar cukraus sirupu, medų atakiuoti šakutėmis ar mechanizuotai, bites nuo medaus korių nuvaryti žąsies šluote ar su oro srautu nupūsti, o gal prieš imant medų bičių išleistuvus sudėti. Tos „smulkmenos“ dar ne visos, reikalingi ir našesni medsukiai ir centrifugos ir naujų šeimų sudarymo greitesni metodai ir motinų spartesnis pakeitimas ir vaisingų motinų apsirūpinimas ir daug spartesnės ir efektyvesnės gydymo problemų sprendimas, o kur dar sėkminga produkcijos realizacija?
Iš dalies, kad didelio bityno bitininkas privalo būti ir tikras profesionalas, dvejonių nekyla, bet ar jis toks yra, parodys jo prižiūrimo bityno ekonominiai rodikliai. Kuo didesnis pelnas jam liks pardavus iš bityno gaunamą produkciją, tuo ji reiktų laikyti geresniu profesionalu. Aš visada tikru profesionalu laikiau tą bitininką, kurio vieno kg. medaus savikaina yra nors vienu litu žemesnė nei tų metų pasaulinės medaus supirkimo kainos.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:40

Praktiškai Lietuvos bitininkystėje sutinkamos yra tik šios trys bitininkų „partijos“ ir skirtingai negu politikoje, jos į atskiras „partijas“ reikia skirstyti ne pagal išpažįstamas vertybes, bet pagal laikomų bičių skaičių ir tikslus. Visada kompanijoje, kurių pomėgiai, galimybės ir tikslai vienodi yra linksmiau, negu kai kompanija susirenka „marga“, kurioje vieni kalba apie ratus kiti apie batus, vieniems pinigų pakanka tik alui, o kiti tik brendžiuką pripažįsta arba vieni laiko penkias bičių šeimas, o kiti šimtą kartų daugiau.
Pasauliniu mastu yra sutinkama bitininkų, kurie bičių šeimų laiko tūkstančiais ir kadangi tokių pavyzdžių Lietuvoje neturime, tai plačiau paanalizuoti šitą bitininkų „partiją“ turbūt nėra reikalo. Taip yra tikriausiai todėl, kad Lietuvoje daugiausiai vyrauja palyginti smulkus ūkininkų ūkiai, riboti medingų natūraliai augančių ir kultūrinių augalų plotai, palyginti didelis gyventojų tankumas ir bitininkai jokių pajamų negauna už kultūrinių augalų apdulkinimą. Tokių didelių bitynų pasauliniu mastu yra sutinkama ir kai pamatome kokiais metodais vadovaujasi prižiūrėdami bites -esame šokiruoti. Mums taip bitininkauti atrodo nepriimtina, turiu galvoje bites maitinti bendrai iš statinių arba per žiemą bites laikyti plonasieniuose daugiaaukščiuose Langstroto konstrukcijos aviliuose.
Kaip žinome tokie stambūs bitynai turi labai našias ir pilnai automatizuotas medaus sukimo ir fasavimo linijas, visa ši įranga yra sumontuota erdviose ir vispusiškai tam pritaikytuose patalpose, pilnai mechanizuoti darbai susieja su bičių pervežimu ir turimas visas reikalingas tam pritaikytas transportas, su kurio pagalba galima iškart pervežti po kelis šimtus bičių šeimų, bičių veislynus, iš kurių galima įsigyti iš karto didelius kiekius geros veislės vaisingų bičių motinų ir visa kita... Mums apie tokius mastus lieka tik pasvajoti, arba tik pasidžiaugti, kad tokių gigantų dar kol kas nėra pas mus ir mūsų bitėms dar pakanka esamų medingų laukinių ir kultūrinių augalų plotų.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:45

Tęsiant pasirinkimo temą jau stambaus bitininko „kailyje“ visas bitininkystės „smulkmenas“, turinčias įtakos produkcijos savikainai, nes Lietuvos stambesnis bitininkas su savo pagaminta produkcija neišvengiamai turės išeiti į pasaulinę rinką ir konkuruoti su kitų šalių medaus gamintojais, teks panagrinėti išsamiau.
Kad būsimasis stambus bitininkas padarytų teisingą pasirinkimą ir po kiek laiko nebankrutuotų arba po kelėtos metų bitininkavimo nereikėtų grįžti atgal ir vėl viską pradėti iš naujo, pirmiausia būtina išsamiau panagrinėti , patį svarbiausią bitininkavimo inventorių, nuo kurio priklauso ne tik našus bitininko darbas, bet ir bičių gyvenimas - avilį.
Kodėl avilį? Kodėl jis labai svarbus būtent šiai bitininkų grupei? Turbūt pirmiausiai todėl, kad stambaus bityno savininkas visų bičių priežiūros darbų jau negalės atlikti pats ir neišvengiamai teks naudotis samdomu darbu. Jeigu bitininkas bičių laikymui pasirinktų gulsčiuosius avilius, jo samdomas darbininkas turėtų būti gana geras bitininkas ir savaime aišku jo darbas kainuotu žymiai brangiau. Atlikti paprastus lizdų plėtimo ar siaurinimo operacijas gulsčiajame avilyje yra daug sudėtingiau ir todėl samdomas darbininkas nesuprantantis ir nežinantis bičių lizdo būtinos sandaros neišvengiamai tokiame avilyje pridarys klaidų, kas toliau atsilieps gaunamos produkcijos sumažėjimu ar net bičių šeimos žuvimui.
Daugiaaukščių avilių aptarnavimui pakanka, kai iš samdomų darbininkų grupės apie bites gerai nusimano tik vienas darbuotojas, o visi kiti, pagal jo nurodymą visus su bičių aptarnavimu susietus darbus, gali atlikti automatiškai vienodai su vienu ar dviem skirtingais variantais, priklausomai pagal avilyje esančią situaciją.
Antras daugiaaukščių pranašumas prieš gulsčiuosius yra tas, kad pakrovimo – iškrovimo darbų, susietų su bičių pervežimu prie medingų augalų, yra daug lengviau mechanizuoti.
Trečia – lizdų plėtimą ar medaus ėmimą galima atlikti iš karto aukštais. Darbo paspartinimui imant medų, nereikia išiminėti medų atskirais koriais ir dar nuo kiekvieno šluotele pašalinant bites, galima panaudoti mechaninius bičių išpūtėjus arba specialius bičių pašalintojus, dėl ko bitės per parą laiko pamažu išėjusios iš meduvės į lizdą negalėdamos grįžti pačios palieka medaus korius.
Ketvirtas ir bene pats svarbiausias daugiaaukščio privalumas yra tas, kad jame labai puikiai veikia visi bičių gyvenimui labai svarbūs natūralūs gamtoje egzistuojantys fizikos dėsniai, dėl ko su šilumos ir drėgmės reguliavimu avilio viduje, visais metų laikais pilnai susitvarko pačios bitės.
Penkta - iš daugiaaukščio avilio visada lengva paimti medų, nes jis randasi viršuje esančiuose aukštuose ir dėka uždėtos motiną atskiriamos tvorelės, juose nėra nei perų, nei duonos.
Šešta- labai lengva bites paruošti žiemai, nes nereikia surinkti lizdo. Pakanka tik sumaitinti žiemai reikiamą kiekį maisto.
Septinta- bitėms reikalingas maistas visada randasi virš žiemos bičių kamuolio, yra šiltas ir bičių lengvai pasiekiamas.
Aštunta- dėl to, kad bitės žiemoja ant dviejų aukštų ir tarp aukštų susidaro bitėms laisvas praėjimas, žiemojančios bitės gali patogiai pereiti prie maisto ir visą žiemą išlaikyti kompaktišką žiemos kamuolį. Kadangi apatiniame aukšte esantys koriai yra pusiau tušti, tai žiemos kamuolį gali sudaryti ant „sausų“ korių, taisyklingos kūgio formos, kurio viršus užgriebia medaus pradžia.
Trrūkumai:
Pirmas- dirbant su sunkiais, pilnais medaus, aukštais labai nukenčia bitininko nugara.
Antras- dėl siaurų ir ilgų korių yra apsunkintas motinos darbas ir nepakankamai kompaktiškas perų lizdas.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Bal 09 , 18:55, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:46

Po to, kai šitiek pliusų „primislinau“ daugiaaukščiams, negražu būtų , jei išsamiau nepakalbėčiau ir apie gulsčiuosius avilius. Ir dar dėl kelių priežasčių gulstieji nusipelno pagarbos - Lietuvoje tikrai jų yra daugiausia, su jais bitininkauja daugiausia bitininkų, juose gyvena, bent Lietuvoje, daugiausia bičių šeimų, su jais dirbdamas bitininkas niekada „nenusisuka strėnų“, patiria didžiausią malonumą ir mažiausiai lieja prakaitą. Gulsčio avilio pagrindinis privalumas yra tas, kad dėl didelio lizdinio rėmo pločio yra daug patogiau dirbti motinai.
Nebūtina naudoti motiną atskiriamą tvorelę.
Patogu suieškoti ir pakeisti bičių motiną.
Patogu kontroliuoti perų sveikatingumą.
Su jais patogu dirbti senyvo amžiaus bitininkams, vaikams ir moterims.
Apie trūkumus atskirai nekalbėsiu, nes visi išvardinti daugiaaukščių pliusai, o ir pats daugiaaukštis, yra sukurtas tam, kad neturėtų tų minusų, kurie buvo sutinkami bitininkaujant su gulsčiaisiais. Ir dar teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad pats didžiausias trūkumas gulstiems aviliams yra netikęs jų padarymas, turiu galvoje korių padėtį lakos atžvilgiu, ir netikusi bitininkavimo technologija, kai dažnais lizdo apžiūrėjimas nuolatos sumaišoma bitėms patogi korių tvarka, lizdo naujais koriais plėtimas į abi puses, perų lizdo suskaidymas į dvi dalis, į vidurį įkišant po kelis nepasiūtus korius ir t.t. Jei šių dvejų išvardintų trūkumų nebūtų, gulsčiajame avilyje geram, stropiam ir apie bičių gyvenimą gerai nusimanančiam bitininkui visai pakenčiamai galima būtų bitininkauti.
Nors pasaulyje daugiausiai paplitę yra Dadano konstrukcijos gulstieji aviliai, bet matau reikalą trumpai pakalbėti ir apie dadaninio avilio pirmtaką, Levickio konstrukcijos avilį.

Dažnai pats sau užduodu klausimą, kodėl dadanai taip paplito ir iš bitynų „išstūmė“ Levickio konstrukcijos aukštarėmius avilius?
Kadangi su Levickio konstrukcijos aviliais pačiam tiesiogiai dirbti neteko, tai asmeniškai šiam aviliui jokių priekaištų kaip ir neturiu.
Nuomonę apie šį avilį susidariau skaitydamas kitų bitininkų pasisakymų, kuriems teko juose bitininkauti. Ne kartą buvo minima, kad juose gyvenančios bitės mažai leisdavo spiečių. Tais laikais, kai šis avilys buvo paplitęs, kaip tik buvo nuostata, kad geras bitininkas yra tas, kurio prižiūrimos bitės leidžia daug spiečių. Todėl manau, kad šia prasme Levicki avilys turėjo rimtą konkurentą- kelminį avilį, kuris spiečiais buvo gana produktyvus. Antra, šio avilio rėmas buvo taip vadinamas „statusis“ tai yra toks, kad į aukštį buvo ilgesnis negu į plotį, panašiai kaip dadano rėmas, tik į avilį statomas galu. Aukštas ir trumpas rėmas yra priimtinesnis bitėms, nes tokiame lizde joms lengviau palaikyti visus reikiamus termoreguliacinius procesus. Kiekviename tokiame rėme paprastai galima rasti ir perų, ir duonelės, ir medaus, bet bitininkui dirbti su aukštais rėmais yra nepatogiau.
Kaip rodo bitininkystės istorija, bitininkai visada greičiau sumanydavo patobulinimus, kad palengvinti savo darbą, o kad tie „patobulinimai“ dažnai apsunkina bičių gyvenimo sąlygas ir net tiesiogiai kenkia jų sveikatingumo palaikymui, mažai kreipia dėmesio. Lygiai tą pati istorija kartojas ir dabar, ypač Lietuvoje, kada sparčiais tempais plinta daugiaaukštis su dadano pusrėmiais ir dar kiauru dugnu.
Tai ot, dvi priežastys, dėl ko atsiradęs Dadano avilys, sėkmingai konkuravo su Levickio ir su kelminiu aviliu, kaip ir aiškios – patogiau jame dirbti bitininkui ir pakankamai duoda spiečių, kad galėtų ir senas motinas pakeisti jaunomis arba po žiemos, žuvus bitėms, tuščius avilius užpildyti spiečiais.
Manau nemažą reikšmę turėjo ir psichologinis faktorius, nes buvo „gimęs“ pačiame kapitalizmo klestėjimo pradžioje ir masiškai paplitęs Amerikoje. Taip sakant, gerai suveikė trys faktoriai: visagalės dvi ponios - MADA, REKLAMA ir kapitalistinės ekonomikos pakilimas. Lietuvoje šiam aviliui paplisti labai pasitarnavo J. Kriščiūno parašyta knyga “Bitininkystė“.
Pasauliui, apimtam kapitalistinės gigantomanijos, kuri palietė ir bitininkystę, greitai buvo pastebėta, kad gulsčias dadanas pramoniniam bitininkavimui yra nelabai tinkamas, todėl Ruto sukonstruotas daugiaaukštis masiškai pradėjo plisti ne tik Amerikos , bet ir Europos valstybių bitynuose. Vertikalūs daugiaaukščiai tokį greitą pripažindinimą pelnė tikriausiai todėl, kad nebeturėjo tų trūkumų, kuriais buvo kaltinami gulstieji ir be to dar labai puikiai atitiko bičių natūraliam biologiniam instinktui būdingas gyvenimo sąlygas.
Todėl šiais laikais bitininkui, nusprendusiam gyventi iš bičių, dėl ko neišvengiamai teks prižiūrėti daug didesnį bičių skaičių, negu iki šiol buvo įpratęs, klausimas, kokiuose aviliuose bitininkauti natūraliai atpuola, atsakymas vienareikšmis - DAUGIAAUKŠČIUOSE.
Suprantama, kad prie gero noro ir didelės meilės gulstiesiems, kai kurių nepatogumų bitėms ir bitininkui galima ir „ nepastebėti“ ir didelį bityną bandyti kurti bites laikant dadanuose. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra, bet toks bitininkas neišvengiamai turės daugiau dirbti, bus didesnė produkcijos savikaina ir sunku bus konkuruoti rinkoje.
Ir dar vienas pastebėjimas - jei gulsčias daugiau tinka bitininkams, laikantiems mažesnį bičių skaičių, kurie apie kiekviename avilyje gyvenančią bičių šeimą gali „šokinėti“, kaip apie savo vaiką, tai daugiaaukščiai tinka visų kategorijų bitininkams, jau vien todėl, kad juose patogiausiai jaučiasi bitės ir bitininkas su tokiuose aviliuose gyvenančiomis bitėmis gali elgtis kaip su medui rinkti pasamdytais samdiniais, mažiausiai kišdamas nosį į jų gyvenimą.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Bal 10 , 00:30, redaguota 2 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 06 , 21:47

Kaip matote viskas labai paprasta. Dar nieko nepasakiau tokio, ko dar nežinojote ar nebuvote girdėję. Ypatingai jau šiek tiek „prakutusiems“ bitininkams viskas jau ne kartą yra girdėta ir „čiupinėta“.
Forume ne kartą buvo klausiama – ar galima iš bičių pragyventi? Atsakymas yra vienareikšmiškas - GALIMA, bet atitinkamai reikia pasirinkti ir visa kita: bičių skaičių, inventorių, technologiją, turėti atitinkamą žinių ir sugebėjimų kiekį, numatyti produkcijos realizaciją, bitėms ganyklas ir t.t.
Laikau visiškai normaliu reiškiniu, kad forumo dalyviai pradėjo šiek tiek skirstytis į „frakcijas“. Taip vadinami „mažažemiai“ diskusijose su tais, kurie bando pragyventi ir išgyventi iš bičių, turėdami skirtingus interesus, dažnai trukdo konstruktyviai diskusijai, o neretai net su pykčiu bando primesti savo mėgėjiškas vertybes, kurios visiškai netinkamos bitininkaujančiam intensyviai su keliais šimtais bičių šeimų. Sakau tai nesumenkindamas mėgėjų sugebėjimų, bet norėdamas pabrėžti, kad jiems bitininkaujantiems tik savo malonumui, daug dalykų, kurie būtini stambių bitynų savininkams, nėra reikalingi. Pavyzdžiui neįsivaizduoju mėgėjo, laikančio tik 5-10 bičių šeimų, atakiuojant medų sudėtinga ir brangiai kainuojančia atakiavimo mašina arba bites iš meduvių šalinant pučiant ar naudojant bičių išleidėjus. Taip pat yra sunku įsivaizduoti bitininką, laikantį kelis šimtus bičių šeimų, medų imant iš meduvių pavieniais koriais ir nuo kiekvieno korio bites šalinant šepetėliu ar žąsies plunksna, medų atakiuojant šakute ir sukant su rankine sukimo mašina.
Manau, kad Lietuvoje stambesniems bitininkams nei mokymai nei gaminamas inventorius nėra tinkami intensyviam bitininkavimui. Bitininkai patys turi viską išmokti ir net inventorių pasigaminti , o dar nuolatos primetamos nenaudingos diskusijos su prisiekusiais dadanininkais yra jau grynai bereikalingas laiko ir nervų švaistymas. Dėl šios priežasties šioks toks pasiskirstymas į „frakcijas“ bent jau tais klausimais, kai kalbama apie inventorių ar bitininkavimo technologiją, manau yra naudingas. Visi turi teisę bitininkauti pagal savo supratimą , tikslus ir esamas aplinkybes padarytą pasirinkimą ir vieni kitų stengtis atvesti į savo“tikėjimą“ nereiktų.
Nesusipratimai tarp dadanininkų ir daugiaaukštininkų, neretai kyla ir dėl to, kad mėgėjai tikrai nesijaučia mažiau žinantys ar sugebantys ir pats žodis „mėgėjas“ taikomas jiems, juos žeidžia. Reiktų suprasti, kad bitininkystėje žodis „profesionalas“ yra taikomas kiekvienam, kas laiko daug bičių ir gyvena iš jų, o ne tam, kuris laiko kelias bičių šeimas, daugiau savo malonumui, o apie bičių gyvenimą nusimano gal būt geriau, nei bitininkas - profesionalas.
Jei bičių priežiūra daugiaaukštyje dėl to, kad natūraliai atitinka visus natūraliai gamtoje egzistuojančius fizikos dėsnius yra daug paprastesnė, tai bitininkaujantis gulsčiajame avilyje, kad nepakenkti bitėms ir nepažeisti jų gyvybiškai svarbių funkcijų , turi būti tikras meistras ir geras, visų sudėtingų procesų, vykstančių avilyje per ištisus metus jame gyvenant bitėms, žinovas.
Gal būt ir dėl to, neretai bitininkui, ilgą laiką bitininkavusiam gulsčiame avilyje ir įpratusiam viską matyti , viską pačiupinėti ir viską pačiam patvarkyti, kad bitelių gyvenimas vyktų sklandžiai ir sėkmingai, perėjimas bitininkauti su daugiaaukščiai, kur daugumas dalykų vyksta pačių bičių ir gamtos dėsnių pagalba, yra nekeliantis pasitikėjimo ir švelniai tariant – nesuprantamas ir nepriimtinas.
Daugiaaukštis ar tai jis būtų su Ruto, Langstroto,, Dadano pusrėmis ar patrumpintais rėmais, paties bitininkavimo principo nekeičia. Skirtumai prasideda, kai pradedame žiūrėti su kokios konstrukcijos aviliais yra lengviau dirbti bitininkui ir sparčiau prižiūrėti bites ir kokiuose yra patogiau gyventi bitėms.
Jei daugiaaukščiuose pačios bitės, be bitininko pagalbos, gali sėkmingai sudaryti sau reikiamas ir patogias gyvenimui sąlygas ir mažiausiomis maisto ir minimaliomis fizinėmis pastangomis palaikyti optimaliausią šilumą ir drėgmę, tai bitininkaujant su gulsčiaisiais, bitėms būtinai turi pagelbėti bitininkas.
Bitininkas, ieškodamas optimalaus avilio varianto, turi galvoti ne vien kaip sau palengvinti prižiūrėjimo darbus, bet didesnį dėmesį turėtų skirti bičių interesams. Bitininkas savo darbų palengvinimui į talką gali pasikviesti techniką, samdomus darbininkus, šeimos narius, o bitės tokios galimybės neturi. Dėl to geras bitininkas, tobulindamas bitininkavimo inventorių, pirmiausiai turi galvoti kaip palengvinti bitėms avilio ventiliaciją, taupyti šilumą, sudaryti sveikas ir patogias gyvenamas sąlygas avilyje ir tik paskui apie savo darbų palengvinimą nepakenkiant bitėms.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Bal 09 , 18:51, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Bal 30 , 20:29

Turbūt visi sutiksite, kad bitininkas, sumanęs pragyventi iš bičių ir norintis sėkmingai susigrumti su savo kolegomis konkurencingoje rinkoje, pasirinkimą, kokios konstrukcijos aviliuose laikyti bites, turėtų daryti daugiaaukščiuose aviliuose.
Nors pats bitininkavimo principas įvairių konstrukcijų daugiaaukščiuose nelabai skiriasi, bet kai kurių skirtumų vis tik esama. Įdomiausia tai, kad tie pasitaikantys nežymūs skirtumai, pasakyčiau „ smulkmenos“, įgyjant pranašumą prieš konkurentus, dažnai ir nulemia sėkmę .
Palyginimui paimsime labiausiai pasaulyje paplitusius daugiaaukščius.
Atsižvelgdamas į asmeninę patirtį, nes jau daug metų bitininkauju daugiaaukščiuose aviliuose ir, atsižvelgdamas į atsiliepimus kitų šalių bitininkų, kurie sėkmingai bitininkauja daugiaaukščių sistemoje, būtų galima, kai kurių skirtingų konstrukcijų daugiaaukščių skirtumus, privalumus ir trūkumus plačiau paanalizuoti, bet apie avilius yra sukurta speciali tema ir šioje temoje plačiau išsiplėsti nėra tikslinga. Šioje temoje į avilius bandysiu daugiau žiūrėti per pasirinkimo ir konkurencingumo prizmę.

Labiausiai pasaulyje paplitę ir tarpusavyje labai panašūs turbūt yra Ruto ir Langstroto konstrukcijos daugiaaukščiai.Tarp jų skirtumas yra labai nedidelis- truputi ilgesnis Langstroto rėmas. Bitininkavimo technologija irgi visiems gerai žinoma ir net jau tapusi klasikine. Vieninteliai du trūkumai, kuriuos galima būtų prikišti šiems aviliams tai, kad be techninės pagalbos dirbant su tų avilių aukštais labai kenčia bitininkų nugara, nes yra per sunkūs kilnoti, ir gerokai per ilgas rėmas, kuris neatitinka bičių biologinį instinktą ir dėl to gerokai yra apsunkinamas bičių gyvenimas ir vystymasis juose šaltesniuoju metų laiku.
Nemaža dalimi bičių gyvenimo sąlygas šiuose aviliuose apsunkina ir avilio konstrukcijoje tinkamai neišspręsta ventiliacija. Bitininkai, norėdami išvengti bitėms labai pavojingo nepageidaujamo kondensato susidarymo, yra priversti visokiais drastiškais būdais, įrengdami drėgmės pertekliaus pasišalinimą per viršų , kur su drėgme kartu pasišalina ir taip reikalinga šiluma dėl ko bitės turi pastoviai gaminti daug šilumos , naudoti tam maistą ir iki pavasario gerokai sudėvėti savo organizmą .
Savotiškas pasakyčiau “nesusipratimas“ šioje daugiaaukščių šeimoje yra daugiaaukštis su dadano pusrėmiais, kuris ir toliau plinta Lietuvoje. Nežiūrint į tai, kad dadano pusrėmis lyginant su standartiniu lizdiniu dadano rėmu ir taip gerokai apsunkina motinos darbą, dar atsirado „racionalizatorių“ kurie šiuos daugiaaukščius sumanė eksploatuoti be dugno, tai yra padarė „kiaurašikniais“. Jei bitininkus, kurie su tokiais aviliais bitininkauja bitidėse dar galima suprasti ir pateisinti ar net įžiūrėti kai kurių ir privalumų, tai bitininkaujant lauko sąlygomis ir šitaip bites laikyti net žiemos laike - laikau visišku absurdu ir bičių kankinimu.
Kodėl ir būtent dėl ko buvo pasirinktas šitoks daugiaaukščio variantas mąstydamas sveiku protu - negaliu paaiškinti?
Kai Kauno bitininkas A.Amšėjus, tikslu propaguoti šitą avilį, organizavo seminarą, dėl įdomumo buvau nuvykęs ir aš. Mano nuostabai iš visos Lietuvos kampelių buvo suvažiavę nemažai bitininkų. Pamaniau, kad jie, kaip ir aš, atvažiavo daugiau įdomumo vedami visų pirma išnaudoti gerą progą pasižiūrėti asmeniško Amšėjaus bityno, o antra, kai seminarą veda toks išraiškingo žodžio meistras, kaip A. Amšėjus, niekada nebūna nuobodu.
Šiame seminare specialiai stebėjau gerb. mokslų daktarą J.Balžiaką, kuris kaip ir aš, vaikščiojo tarp seminaro dalyvių , klausėsi Amšėjaus bedugnių daugiaaukščių su dadano pusrėmiu reklamos, kraipė galvą, kažką pats sau panosėje murmėjo, apie cukraus maišus , bet viešai nei už, nei prieš nieko nesakė.
Gerb. Amšėjus, kaip jam ir būdinga, savo griausmingu balsu su įvairiais vaizdingais palyginimais ir epitetais meistriškai išreklamavo šitą būsimą Lietuviškos bitininkystės „ateities“ avilį. Kad įtikimiau būtų nepamiršo paminėti kokių puikių rezultatų jame bitininkaudamas pasiekė ne tik pats asmeniškai, prisukdamas net po šimtą ir daugiau kg. medaus iš bičių šeimos, bet kad ir kiti, bitininkaujantys tokio tipo aviliuose, prisuka nemažiau.
Turiu pripažinti, kad seminaro vedantysis nieko nemelavo, tikrai tokių puikių rezultatų galima pasiekti bites laikant rapsuose.
Supratęs seminaro tikrąjį organizavimo ir pravedimo tikslą, kad bitininkai pirktų kažkieno gaminamus tokius avilius ir Amšėjaus auginamas motinas , be kurių taip pat „neįmanomi“ tokie dideli medunešiai iš rapsų, nelaukęs seminaro galo, išvažiavau namo. Važiuodamas namo dar kartą pasidžiaugiau puikiais seminaro vadovo sugebėjimais , ką nors reklamuoti, maniau, kad ir kiti tą seminarą priėmė tik kaip puikų reklaminį šou ir parvažiavę nepuls tuojau įgyvendinti seminare skelbiamų tiesų. Tuo labiau, kad seminare, tikriausiai specialiai, visos sėkmės akcentas buvo sukrautas į „stebuklingą“ avilį.
Šitoje vietoje negaliu nepaminėti kažkada girdėto iš vieno seno bitininko posakį, kuris skamba maždaug taip- „ bitės daug medaus prineš nors ir į pastogėje pakabintą pintinę, kad tik būtų iš kur“
Mąstau ir manau, kad šito avilio paplitimą Lietuvos bitynuose sąlygojo pagrindinai trys momentai;
Pirmas – A. Amšėjaus sugebėjimas reklamuoti, kuriuo dėka dabar Lietuvoje nemažai bitininkų save vadina „Amšėjininkais“.
Antra - tuo metu Lietuvoje masiškai pradėti auginti rapsai.
Trečia – nebuvimas rimto bitininkystės mokslinio centro, kuris būtų nurodęs būsimus sunkumus, kuriuos teks iškęsti ir bitėms, ir bitininkams bitininkaujant tokio tipo bedugniuose aviliuose Lietuvos klimatinėse sąlygose.
Kuo šitoks avilys geresnis už standartinį dadaną, ogi tik tuo, kad galima lizdus plėsti ir siaurinti aukštais, kad neribojamas avilio dydis ir aukštų galima uždėti tiek kiek reikia, kad lengviau ir greičiau bites juose paruošti žiemai, lengviau ir greičiau galima lizdus išvalyti iš po žiemos ir per kiaurą dugną pasišalina susidaręs vandens kondensatas, geresnė avilio ventiliacija apatiniame aukšte.

Kuo blogesnis – apribojamas ir apsunkinamas ant siauro ir ilgo korio motinos darbas, į ilgį ištęsiamas perų centras dėl ko išskaidomas šilumos centras ir apsunkinamas perų apšiltinimas.Įį lizdą per daug pridedama konstrukcinių medinių rėmų dalių ir susidaro daug bereikalingų perėjimų ir tarpų, per kiaurą dugną atšaldomas visas apatinis aukštas, dėl ko ant jame esančių korių paviršiaus ištisą žiemą būna kondensato ir pavasariais daugumą apatinio aukšto pajuodusius korius reikia burokuoti. Pro kiaurą dugną iš avilio iškritusios baltyminės ir angliavandenių sudėties maisto dalelės į avilio vidų valiuoja įvairūs parazitus ir mikroorganizmus.
Kaip matome, šis daugiaaukštis pusrėminis avilys už standartinius Ruto ir Langstroto daugiaaukščius, žiūrint iš bitininko pozicijų yra pranašesnis tik tuo, kad yra lengvesni aukštai, o visais kitais aspektais tik blogesnis. Lyginant su dadano aviliu, ant kurio yra galimybė dėti neribotą skaičių meduvių, taip pat niekuo. Tą puikiai įrodė keletas stambių bitininkų, prisukantys po šimtą ir dar daugiau rapsinio medaus bitininkaudami ir su dadanais.
Žiūrint bičių atžvilgiu, pusrėminiame tik šiek tiek geresnis vėdinimas, o visais kitais aspektais ir net už dadano standartinį avilį tik blogesnis. Jei bitininkas dadane sugeba gerai biteles paruošti žiemai, tinkamai pamaitinti ir gerai apšiltinti, tai bitelėms jame tikrai daug geriau, negu bedugniame daugiaaukščiame su pusrėmiais.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Geg 01 , 17:29

Atskirai reiktų išskirti ir pakalbėti apie kitą daugiaaukščių grupę, kuri yra komplektuojama su sutrumpintu rėmu. Tokie aviliai, kiek man žinoma, labiau yra paplitę Norvegijoje, Danijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir pastaruoju metu po truputį su jau prigijusiu pavadinimu T-18 plinta ir Lietuvoje.
Pabandome paanalizuoti kuo jie skiriasi nuo ankščiau išvardintų labiausiai paplitusių Ruto ir Langstroto konstrukcijos daugiaaukščių. Ką duoda rėmo patrumpinimas bitininkui ir ką duoda bitėms.
Bitininkui duoda lengvesnį aukštą, mažiau rūpesčių dėl sėkmingo bičių žiemojimo, žymiai sausesnius avilius, o visą kita tą patį, ką ir perėjimas nuo gulsčių prie daugiaaukščių.
Sutrumpinto rėmo pranašumus labiausiai pajaučia bitės. Sutrumpintas rėmas idealiai tinka suformuoti reikiamą optimalią, bičių šeimos biologines savybes šaltuoju metų laiku atitinkančią avilio vidinę erdvę, kurioje mažiausiomis maisto sąnaudomis ir fizinėmis pastangomis jos gali išgyventi. Aišku suprantama, kaip marškiniai kiekvienam pasiūti pagal jo ūgį geriausiai tinka savi, todėl pagal kiekvienos bičių šeimos dydį rėmo nepadarysime, bet išmatavę šimtus natūraliai gyvenančių bičių šeimų lizdų korių apimtis ir žinodami, kaip tuos dydžius be bičių dar įtakoja natūraliai gamtoje egzistuojantys negyvos gamtos fizikos dėsniai – stengiuosi logiškai mąstydamas suprasti, kokiais kriterijais remiantis buvo pasirinktas Dadano avilio rėmas.
Nebūtina matuoti ir tų natūraliai gamtoje susikurtų bičių lizdų, pakanka žiemos laike atidaryti bet kurį avilį su žiemojančiomis ant standartinio rėmo bitėmis ir aiškiai matosi bičių neaptūpti rėmų galai „skirti“ rinktis kondensatui. Keletą tokių nuotraukų su šios žiemos vaizdais bičiuliai buvo patalpinę ir forume.
Bandau spėti , kad toks rėmas galėjo „gimti“ tik daug šiltesniuose kraštuose kaip Lietuva, arba paprasčiausiai atsitiktinumo dėka, pritaikant rėmus dėžėms, skirtoms vynui laikyti ar gal kokios įtakos turėjo suinteresuotų verslininkų nupirktos mokslinės rekomendacijos, bet kad tas rėmas , bent jau Lietuvos klimatinėmis sąlygomis žiemojančiai bičių šeimai yra aiškiai per ilgas, yra matoma ir plika akimi.
Aš asmeniškai manau, kad toks rėmas buvo pasirinktas paprasčiausiai stebint bites TIK ŠILTUOJU metų laiku ir tai nepriklauso kur tai vyko, ar tai būtų Amerika, Prancūzija, Rusija ar Lietuva, atidarius avilį, vaizdelis visur vienodas, bičių visur pilna, kondensato nėra , o medunešio metu bitės avilį ventiliuoja visur. Įvertinant tik šitas aplinkybes - standartinis dadaninis rėmas arba, kad ir dar nors keliais centimetrais ilgesnis, vis vien yra kaip tik.
Manau, kad paprasčiausiai nepamąstyta kokie fizikiniai procesai vyksta avilio viduje šaltuoju metų laiku, kiek korių ir kokios apimties žiemos kamuolį sudaro normali žiemojanti šeima ir kokie procesai vyksta ant laisvų, bitėmis neaptūptų, korių dalių. Jei į viską per visus metų laikus būtų atsižvelgta ir dar į problemas, kurios iškyla, norint Dadano gulsčiuosius pritaikyti pramoniniam bitininkavimui,- Dadano gulstieji iš vis nebūtų pasirodę.
Kitas momentas galimai galėjęs įtakoti dadaninio rėmo atsiradimą – naujai kuriamas individualus verslas. Būtent Dadanas vienas iš pirmųjų pradėjo bitininkystės verslą stambiu mastu. Visi žinome, kad paprastai pradedančiam naują verslą paprastai visada trūksta lėšų investicijoms, laiko apmąstymams, patirties, o greito pelno tolimesniam verslo vystymui reikia greitai, tai įvertinant šias sąlygas, kai viskas buvo daroma skubotai - visos tos klaidos yra pilnai pateisinamos. Tuo laiku apie kokius nors mokslinius tyrimus negalėjo būti nei kalbos, o vėliau, jei darbe ir „išlindo“ kai kurios klaidos, keisti visą inventorių buvo per daug nuostolinga. Daug pigiau buvo viską „moksliškai“ patvirtinti ir toliau sukti jau veikiančią inventoriaus gamybos ir realizacijos mašiną pasauliniu mastu. Tiesa, kai kurių mokslinių rekomendacijų, kad nekeičiant inventoriaus išmatavimų, šiek tiek pagerinti bičių žiemojimo sąlygas, vis vien prireikė. Tuo tikslu buvo padarytas ne vienas tikrai mokslinis darbas ir parašyta paties Dadano storiausia knyga “Bitininkystė“.
Kad Dadano avilio ir rėmo konstrukciniai netobulumai „išlindo“ greitai, galima atsekti iš to, kad panašiai tuo pačiu metu atsirado Langstroto ir Ruto konstrukcijos aviliai, kurie jau buvo žymiai pranašesni už Dadano avilį.
Šiandiena istoriškai įvertindami visą tą pradinės bitininkystės vystymosi laikmetį ir praeityje padarytas klaidas, galime suprasti ir pateisinti, bet praėjus jau beveik dviem šimtams metų, tas pačias klaidas kartoti mums nereikėtų ir privalome pasakyti, kad „karalius yra nuogas“
Mane visą laiką stebino ir tebestebina beribis žmonių naivumas ir konservatizmas. Jei jau žmonija „įsikalė“ ar kas nors vadovaudamasis savais siaurais interesais „įkalė“ kam į galvą kokią niekuo nepagrįstą nuostatą, tai ir per kelis amžius jokie mokslininkų išaiškinimai ar tai liestų religiją, ar visuomeninę struktūrą, ar konkrečiai kurį nors visuomenės veikėją, jos niekas iš galvos „nebeišmuš“.
Atsiprašau už trumpą nukrypimą bandant logiškai pamąstyti apie praeitį ir apie galimas priežastis, dėl ko mes šiandiena masiškai bitininkaujame su dadanais ir dar „kiaurašikniais“ ir grįžkime prie temos.
Provokuojantys klausymėliai:
Ar iš skaitančiųjų šį komentarą kas nors rimtai mąsto, kad rėmo patrumpinimas iki bičių biologijai būdingo dydžio, pablogina bičių gyvenimo sąlygas?
Ar iš skaitančiųjų kas nors mano, kad ventiliacinis dugnas su padidinta porėmine ertme yra blogai?

Ar kas nors iš skaitančiųjų mano, kad lauko temperatūrai esant virš 25 ir daugiau, atidaryta avilio ventiliacija per viršų yra blogai?
Ar esate įsitikinę, kad šiltuoju metų laiku avilyje su kiauru dugnu ventiliacijos pilnai pakanka ir be bičių pagalbos?
Ar kas nors tikrai manote, kad palikti žiemoti bites prie atdaros virš lizdo skylės, kad išeitų vandens garai ir nesusidarytų vandens kondensatas yra gerai?
Ar kas nors mano, kad medus avilyje greičiau subręs ir bus užakiuotas , jei medunešio metu drėgmės perteklius iš nektaro efektyviai pasišalins ne per avilio viršų, o per kiaurą dugną ir tam nereikės nei daugiau aukštų, nei bičių pastangų?
Ar manote, kad bedugnis avilys, kur laka beveik viename lygyje su dugno skyle ir nėra tarp įeinančio ir išeinančio oro bent kiek žymesnio aukščio skirtumo, gali kažkiek tai automatiškai, be bičių pagalbos, ventiliuoti avilį?
Jei mąstote panašiai, tai tikrai mano pamąstymų skaityti Jums neverta, veltui tik gaištate laiką, matomai mes esame iš skirtingų planetų, kur veikia skirtingi fizikos ir gyvosios gamtos vystymosi dėsniai.

Mąstantiems pagal mūsų žemėje veikiančius gyvosios ir negyvosios gamtos dėsnius, neturėtų kilti abejonių dėl sutrumpinto rėmo tikslingumo. Tai kodėl laikotės senų dogmų ir visas problemas, kurios kyla dėl rėmo ilgio, stengiatės spręsti kitais sudėtingais ir daug sumanumo ir darbo reikalaujančiais metodais užuot viską išsprendę sutrumpindami rėmą ?
Suprantama, patrumpintas rėmas negali bites apsaugoti nuo visų bėdų, pavyzdžiui nuo užkrečiamų ligų ir parazitų, bet kad žymiai palengvina bičių gyvenimo sąlygas ir gerokai paspartina bitininko darbą, racionaliai protaujantys turėtų suprasti.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Geg 04 , 22:01

Rėmai.
Šioje temoje lieka aptarti dar vieną „smulkmeną“- koks turėtų būti tas daugiaaukščio rėmas. Savaime suprantama, kad žiūrint tik iš bičių pozicijų, rėmas, tiek pas bitininkaujančius mėgėjiškai, tiek pas stambius bitininkus, turėtų būti pas visus vienodas ir keistis tik priklausomai nuo vietinės gamtos sąlygų.
Bitininkas, atsižvelgdamas į savus interesus ir norėdamas palengvinti sau dalį darbų, dažnai skriaudžia bites ir laiko bites ant tokio rėmo, koks pačiam bitininkui yra patogesnis.

Reikia pastebėti, kad rėmų plotis ir ar jie daromi su peteliais ar be, daugiausia priklauso nuo pasirinkto atakiavimo būdo.
Jei koriai atakiuojami ne rankiniu būdu, su šakute ar peiliu, bet su specialia atakiavimo mašina iš karto abi korio puses, tai be abejo rėmai turėtų būti be petelių ir tik apie 25mm. pločio. Tokie rėmai, aukštuose, kurie skirti medui, turi pastovias fiksuotas praretintas savo buvimo vietas. Dažniausiai rėmo fiksacija reikiamoje vietoje yra užtikrinama į medui skirtus aukštus įmontuojant metalinę plokštelę su išėmimais rėmui talpinti.
Pasitaiko ir kitokių sprendimo būdų. Aš šią problemą spręsčiau į rėmo galus įsukdamas atitinkamo dydžio medvarščius, kuriuos kitoje rėmo pusėje nugnybčiau taip, kad liktų apie du milimetrus išsikišę, o meduvėje, kur turi šie rėmai dėtis, būtų atitinkamose vietose įdubimai. Šitoks rėmų tvirtinimo būdas netrukdytų valyti meduvėse pripikiuotų rėmų stovėjimo vietų ir ant metalinių avilio vidaus dalių žiemos laike nesikauptų vandens kondensatas.
Tokių siaurų rėmų trūkumas yra tas, kad bitėms kiekvieną kartą pilant į juos iš naujo medų, reikia vėl pasisiūti pusę korio, kas be abejo atsiliepia medaus produktyvumui, bet gerokai didina vaško išeigą. Medaus atskyrimui nuo gausaus vaško priemaišų būtina turėti centrifugą. Šitaip atakiuotus korius galima naudoti lizdo plėtimui, nes juose gali dirbti motina.

Jei atakiuoti rankiniu būdu su peiliu ar šakute, tai koriai galėtų būti iki 30mm pločio ir taip pat be petelių. Manau, kad tokie koriai būtų tinkamesni ir atakiuojant dvipuse atakiavimo mašina. Racionaliau, ekonomiškiau ir bitėms mažiau darbo būtų, jei atakiavimo mašinos būtų derinamos prie korių, o ne koriai prie atakiavimo mašinos. Į tokio storumo korius greičiau ir daugiau yra prinešama medaus, patogus atakiuoti peiliu, bet gali pasitaikyti užakiuotų žemesnių vietų, kurias teks papildomai atakiuoti šakute. Šiuose koriuose taip pat, jei tik turi galimybės patekti, dirba motina. Šių korių praretintam tvirtinimui meduvėse taip pat reikalingi įrengti specialias fiksuotas korių stovėjimui skirtas vietas.

Jei atakiuoti tik rankiniu būdu, tai rėmai gali būti ir su peteliais.
Šiuos korius , vadinamais standartiniais , patogiausia atakiuoti šakute, bet galima ir peilių. Šitokių rėmų atakiavimas, dėl esamų petelių, su peiliu yra kiek apsunkintas. Šiems koriams talpinant meduvėse nereikalingi jokie papildomi fiksatoriai ir pervežimo metu dėl petelių šie koriai negali susiglausti ar sutraiškyti bičių. Šiuose koriuose po atakiavimo taip pat gali dirbti motina, išskyrus kai kurių korių viršutinę dalį kur dažnai pasitaiko gerokai bičių „ištemptos“ akelės ir pripildytos medaus, arba jei į meduvę rėmai buvo sudėti praretintai ir dėl to korio akelės yra taip pat pasiūtos gilios. Šie koriai labiausiai paplitę Lietuvos mėgėjiškuose bitynuose.

Mano sumanyti rėmai, aviliuose T-18, yra naudojami be petelių, bet su ištisu, per visą rėmo aukštį šoninės lentjuostės 40mm. praplatėjimu. Atakiuoti šiuos rėmus yra patogu įvairiais būdais. Jei renkamės atakiavimą mašina, tai korių padavimas į atakiavimo mašiną turėtų buti vertikalus.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Geg 04 , 22:04

Sutrumpintas rėmas aviliui T-18.
Kadangi į tą rėmą „sudėjau“ visą savo išmintį ne tik trumpindamas bet ir praplatindamas, tai apie jį pakalbėsiu kiek išsamiau. Pagal mano užmanymą, šis rėmas turėtų būti labai talpus medui ir atlikti nemažą vaidmenį ventiliuojant lizdą ne tik žiemą, bet ir vasarą, gerokai sušvelninti perų lizde staigius temperatūros svyravimus, kurie dažnai pasitaiko Lietuvos klimatinėmis sąlygomis tarp dienos ir nakties.
Į lizdą jie yra dedami suglausti, kas bitėms padeda taupyti šilumą žiemos laike ir sudaryti glaudesnį ir kompaktiškesnį žiemos kamuolį. Vasaros laike tarp gretimų rėmuose esančių perų susidaro didesnis tarpas ir geresnė ventiliacija, nes bitės bitiniams perams ilgesnių akelių nepratempia. Ventiliacija gerina ir tas, kad dėl rėmų susiglaudimo yra atskiriama pusiau uždara ertmė tarp rėmo ir aukšto sienos ir dėl to susidaro temperatūros skirtumas, dėl ko gaunasi, AKTYVESNIS oro judėjimas ratu, avilio viduje. Sušilęs nuo korių su perais oras juda tiesiai į viršų, o iš viršaus korių išore, pagal aukšto vidines sienas vėsesnis oras leidžiasi žemyn, šitaip dar labiau pagerindamas avilio ventiliaciją.
Šiltuoju metų laiku, atidarius ventiliaciją per viršų, ši ertmė gerai pasitarnauja ir vėl, nes nakties metu, kai gerokai atvėsęs oras patenka į avilį, apeidamas ir neatšaldydamas perų lizdo intensyviai iš avilio šalina drėgmę.
Kadangi bitės bitiniams perams auginti gilesnių akelių vis vien nesiuva, o medui siuva tiek, kiek tik yra vietos, dėl to susidaro tokios geros sąlygos tiek žiemą, tiek ir vasarą. Esančios virš bitinių akelių gilios pilnos medaus akelės talpina didelį kiekį medaus ir dėl to bitėms žiemos laike mažai reikia judėti paskui sunaudotą maistą, kas be abejo labai į naudą bitėms akumuliuojant ir taupant šilumą ir energiją tokiomis šaltomis ir ilgomis žiemomis kaip ką tik praėjusi. Į meduves sudėti tokie platūs koriai dar praretinti yra ištempiami iki 45mm. pločio ir talpina daug medaus, ir motina juose nedirba, nes yra per gilus perų auginimui, todėl bitininkaujant su tokiais rėmais nebūtina naudoti motiną atskiriamąją tvorelę. Turėti kiekvienai bičių šeimai sukaupus bent po tris meduves, užpildytas šitaip pasiūtais koriais, yra tikras „aukso fondas“.
Su tokiais rėmais dirbu tik penkeri metai ir galutinio žodžio sakyti dar negaliu, bet kol kas kokių nors neigiamų savybių dar nepastebėjau.
Džiaugiuosi, kad sutrumpinto rėmo pasekėjų vis daugėja. Mano žiniomis su daniškų ir mano siūlomo išmatavimų rėmų Lietuvoje jau dirba apie dvidešimt bitininkų ir kartu paėmus laiko virš tūkstančio šeimų.
Tikiuosi, kad mano „vaikas“ T-18 avilys, apie 25 metus augęs mano prižiūrimas, šio forumo pagalba išėjęs tarnauti ir pas kitų rajonų bitininkus , susilauks taip pat teigiamo įvertinimo ir su laiku bus rimtas konkurentas kitiems daugiaaukščiams.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Geg 04 , 22:07

Smulkmenos
Dar keletą žodžių atskirai reiktų pasakyti apie kitas „smulkmenas“, be kurių tikrai neapsieina stambesnis bitynas.
Pats gyvenimas yra nuolatinė konkurencija. Savikainos mažinimas ir noras gauti kuo didesnį pelną nuolatos skatina bitininkus mąstyti ir kurti vis naujas „smulkmenas“ žymiai sparčiau padedančias atlikti bičių priežiūros darbus. Dalis jų yra prigalvotų labai efektyvių ir paprastų, pavyzdžiui bičių motiną atskiriamoji tvorelė arba bičių šalintojas iš meduvių, be kurių neįmanomas šiuolaikinis profesionalus bitininkavimas su daugiaaukščiais. Ir dar šiems išradimams reikia pasakyti atskirą pagiriamąjį žodį, kad jie gerokai palengvindami ir paspartindami bitininko darbą, visai nepablogino gyvenimo bitėms.
Bičių rudeniniam maitinimui sumanytas invertuotas cukraus sirupas arba kandi pasta, taip pat reiktų priskirti prie ypač vykusių išradimų.
Apie pačius daugiaaukščius avilius, kurie iš esmės žymiai pagerino ne tik bitininko darbą, bet ir bičių gyvenimo sąlygas, nei kalbėti neverta. Arba dar du išradimai - tai pats rėmas ir po to jau ir medsukis, visų pažangių bitininkų jau seniai pripažinti ir įvertinti.
Bet kaip ir visur gyvenime „nėra namų be dūmų“ taip ir bitininkystėje, pasitaiko visko. Bent aš nesižaviu kiauradugniais su dadano pusrėmiais aviliais, bičių maitinimu iš bendrų penėtuvių (bačkų), kolūkinio palikimo gulsčiaisiais aviliais, vietinių bičių veislių pakeitimu įvežtinėmis tuo labiau sudėtingais hibridais Bakfasto bitėmis. Manau, kad šie išradimai nors iš pirmo žvilgsnio žiūrint atrodo labai efektyvūs ir ekonomine ir vartotojiška prasme, bet yra netoliaregiški ir neišvengiamai netolimoje ateityje turėtų virsti praradimais.
Didelis ir greitas pelno troškimas, neatsižvelgiant į gamtos vystymosi logiką, arba nesąžiningas mokslinės garbės troškimas, anksčiau ar vėliau virsta didžiais ir skausmingais praradimais.
Laukiu nesulaukiu „protų prašviesėjimo“ bičių gydymo srityje. Kada pagaliau bus atsisakyta ir bitėms, ir žmogui kenksmingos chemijos ir pasirinkti pačios gamtos ir bičių sukurti efektyvūs, visiems priimtini ir nekenksmingi gydymo būdai? Džiugina tai, kad jau tuo keliu bandoma eiti..

Apie kitas „smulkmenas“, kurios yra susietos su maitinimu, lizdo plėtimu, gydymu šioje temoje kol kas nekalbėsiu. Jos šiek tiek yra paminėtos atitinkamose kitose temose .
Manau, kad pradedantiesiems bitininkauti šioje temoje išsakytos mintys turėtų šiek tiek padėti pasirinkti su kokiais aviliais bitininkauti.
Pabaigai dar noriu pabrėžti, kad pradedančiajam nėra būtina pradėti mokytis bitininkauti tik su gulsčiais dadanais, kaip ne vienas čia forume pataria.
Su aviliais T-18, kol bičių šeima jauna, taip pat sėkmingai galima bitininkauti atskirais rėmais, stebėti perus ir motiną . Šeimai toliau sėkmingai vystantis to daryti ir nebereikia, nes kiekvienas toks bitininko apsilankymas tik trukdo bičių šeimos darbui. Bitininkaujant visada bityne yra naujų šeimų su apsivaisinimui paduotomis motinomis ar ką tik pradedančiomis dėti, kurias dažnai apžiūrint ir galima patenkinti savo smalsumą. Turint nedaug avilių ir medų galima imti pavieniais rėmais, nuo kiekvieno rėmo šluotele nubraukiant tupinčias biteles.
Jei kartais vėliau sumanysit gerokai išplėsti bityną, nebus jokių psichologinių problemų su perėjimu prie kitos sistemos avilių, nes būsi pradėjęs bitininkauti būtent su tais, su kuriais vienodai patogu ir bitininkui mėgėjui, ir profesionalui. Nereikės išmesti jokio nebetinkamo inventoriaus, dėl ko bus mažiau materialinių nuostolių, nereikės iš naujo mokintis bitininkauti su daugiaaukščiais ir mažiau reikės lėšų investicijoms.
Ir dar, turbūt pats svarbiausias momentas - daug greičiau ir lengviau bus išmokti teisingai bitininkauti, nes bitininkaujant su daugiaaukščiais, o ypač su T-18, tiesiog neįmanoma ką nors blogai padaryti, kad pakenkti bitėms. Šiuose aviliuose bitėms puikiai tarnauja visi fizikiniai dėsniai, mažiausi šilumos nuostoliai, puiki ventiliacija , idealus maisto išsidėstymas žiemos sąlygomis ir idealios sąlygos žiemos kamuolio sudarymui. Šiuose aviliuose gyvoji ir negyvoji gamta puikiai tarpusavyje derinasi ir papildo viena kitą. Bitininkas, jei tik nepalieka bičių visiškai be maisto, pagydo nuo ligų ir uždeda aviliui stogą, daugiau ir norėdamas, nieko blogo negali padaryti. Aišku nekalbu apie bitininkus naujokus, kurie iš smalsumo, žiemos laike, vos ne kas savaitę lankosi bityne ir, atidarę avilius, domisi kaip žiemoja bitės, ar turi maisto, ar šiltas avilio lizdas, bando maitinti sirupu ir perstatinėti korius.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2010 Geg 04 , 22:17

Artėjant prie pabaigos.
Manau, kad mėgstantiems dirbti su bitėmis yra realios galimybės iš to ir pragyventi, abejonių nekelia niekam. Tuo labiau, kad tokių pavyzdžių jau turime ir Lietuvoje. Klausimas kitas, ar tas, kas žada užsiimti bičių verslu žino ko nori ir kaip tą norą, kokiomis priemonėmis pasiekti, kad pusėje kelio nereiktų viską keisti. Prieš pasirenkant priemones, reikia gerai pamąstyti, nes vėliau bet koks technologijos ar inventoriaus pakeitimas neišvengiamai pareikalaus ir vėl investicijų.
Pas kiekvieną pradedantį, kaip visada trūksta dviejų dalykų – žinių ir pinigų. Šitas trūkumas dažnai verčia visą verslą pradėti nuo pačių paprasčiausių ir pigiausių dalykų, dėl ko vėliau atsiradus pinigų investicijoms, reikia viską pradėti iš naujo.
Su laiku, atsiradus pinigams ir patirčiai, dažnai iškyla kitos problemos – veltui prarastas laikas, pinigai ir sveikata. Be to pereinant nuo paprastų mėgėjiškų technologijų prie pažangesnių ir labiau konkurencingų, dažnai reikia keisti ne tik inventorių, bet ir mąstymą, kas dažniausiai ir būna sunkiausia. Būtent dėl to sunkumo ir būtų galimą iš dalies paaiškinti tokią ilgą , neretai iki grabo lentos „ištikimybę“ kolūkiniai klasikai.
Visą šią temą ir skyriau tam, kad pradedantysis iškarto padarytų kuo teisingesnį pasirinkimą ir išvengtų finansinių ir moralinių nemalonumų ateityje.
Jei gyventi iš medaus, turbūt ir drambliui aišku, kad mažiau darbo, lėšų ir mažiau nepatogumų lauks ateityje, jei pasirinksime daugiaaukščius avilius. Amerikietiškas „profesionalizmas“ mus dažnai klaidina dėl to, kad didžiausių bitynų pagrindinės pajamos yra gaunamos už kultūrinių augalų apdulkinimą, o tik maža dalis ir tik smulkieji bitininkai gyvena iš medaus. Amerikoje apie dideles medaus išeigas iš vienos bičių šeimos, kaip pas mūsų profesionalus, kur gaunama apie 100kg. medaus, net kalbos nėra, ten apsiribojama tik15-30kg iš avilio.
Geros pajamos, gaunamos už apdulkinimą, padarė savo. Nors profesionalūs bitynai laiko šeimų dešimtimis tūkstančių , į Ameriką medus importuojamas iš kitų šalių. Reikia manyti, kad tikro profesionalizmo, kuris užtikrintų aukštą bičių šeimų produktyvumą , labai nedaug. Labai panašiai kaip buvo ir pas mus kolūkio laikais, mokslininkų daug, aviliai šešiolikarėmiai gulstieji, produktyvumas 15-30kg. iš šeimos. Panašiai ir dabar, bitininkai laikantys daug bičių šeimų ir gaunantys gerus medunešius iš rapsų, automatiškai yra laikomi dideliais profesionalais, kai tuo tarpu į kokią Kicę ar Rennyką, sėkmingai bitininkaujančias savo "klėtyse" ar "kolūkiniuose" yra žiūrima kaip į didesnio dėmesio nevertas mėgėjas.
Reikia pripažinti, kad vien rapsai čia didelės revoliucijos produktyvumui didinti nepadarė. Buvo daug neišnaudotų resursų, bet deja, mūsų mokslininkai to nematė ar pripažinti nenori, bet visą „kaltę“ bando suversti besaikio cukraus sumaitinimui ir rapsams.
Patarimai:
Tikrai gerų bitininkų profesionalų nebūtinai reikia ieškoti tarp stambių bitininkų arba daug plepančių, tokių kaip aš.
Daug svarbiau išmokti savarankiškai mąstyti, savomis akimis matyti ir pačiam pabandyti.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: PASIRINKIMAS IR KONKURENCINGUMAS

2013 Lap 26 , 21:05

Mąstom ir dirbam- dirbam ir mąstom.
Kodėl šią temą , nors joje skaitytojas ir neras tikslių atsakymų į konkrečius klausymus , bet skaitau viena iš pačių svarbiausiu, kurią turėtų būtinai paskaityti pradedantis bitininkauti, nuo pradžios iki galo?
Pirmiausiai todėl, kad šioje temoje yra filosofiškai apibendrinta vieno iš daugelio Lietuvos bitininkų keturiasdešimties bitininkavimo metų patirtis.
Antra, rašiau šią tema su tikslu, kad priminti busimam jaunam bitininkui, apie ką, jau pačioje bitininkavimo pradžioje, jis turėtų gerai pamąstyti , kad išvengtų klaidų, kurias dariau aš.
Trečia , turėti aiškų tikslą, dėl ko, norimam tikslui pasiekti , bus daug lengviau pasirinkti ne tik tinkamas priemones, technologijas ar bičių veisles, bet pareikalaus ir mažiau investicijų.
Ir turbūt pats svarbiausias momentas- mąstyti sava galva. Tik savarankiškai mąstantys bitininkas gali tikėtis sėkmingai pasiekti norimą tikslą ir dėl kiekvienos naujos perskaitytos knygos nedarys persitvarkymo revoliucijų savame bityne, bet ir dėl to, kad kiekvienas bitininkaujame skirtingų medingų natūralių ir kultūrinių augalų apsuptyje, o jau ką bekalbėti apie kiekvienos vietovės skirtingo mikroklimato niuansus ar net dirvožemio struktūras, ant kurių auga medingi augalai, skirtingus kritulių kiekius ir t.t. Dažniausiai pati geriausia technologija yra vietinė.
Dėl visiems žinomų priežasčių, trūkstant darbo, daug jaunų šeimų, nenorėdami ieškoti darbo kitose valstybėse, bitininkavimą pasirenka, kaip vieną iš galimybių dirbti čia Lietuvoje ir išlaikyti šeimą. Ir tikrai, turint kaime sodybą tik su keliais ar keliolika hektarų žemės, iš žemdirbystės ar gyvulininkystės bagotas nebūsi, kai tuo tarpu bičių galima išlaikyti net keletą šimtų šeimų. Bitės ne karvės, didelių žemės plotų aviliams sustatyti nereikia ir žolės iš kaimyno ganyklos nenuės, o kad kaimyno auginamus rapsus ar sodo obelis apdulkins, kaimynas tikriausiai nepyks.
Štai iš kur atsiranda jaunų bitininkų karta, kuriems nepakanka tik savo malonumui laikyti keletą bičių šeimų. Šitie bitininkai yra patys reikliausi, jie ne tik nori iš karto griebti “ jautį už ragų“, bet ir privalo nedaryti klaidų, nes nuo jų sėkmės priklauso šeimos gerovė.
Su šiais bitininkais nelabai išeina ir pajuokauti, ne vien dėl to, kad jie juokų nesupranta, o dėl to, kad jiems, ne juokai galvoje. Pats gyvenimas juos verčia į pasirinktą bitininkystės verslą žiūrėti labai atsakingai. Šie bitininkai yra patys dėmesingiausi ir reikliausi seminarų klausytojai. Iš jų gali sulaukti tokių klausymų, į kuriuos ir keturiasdešimt metų prabitininkavus, bus sunku atsakyti. Jiems rūpi ne tik kur gerų motinų galima įsigyti, bet kaip jas galima būtų ir patiems užsiauginti, o kadangi gero žirgo iš kuino neužauginsi, tai žiūrėk, ir su selekcija susietų klausymų užduoda, nors bitininkauja vos 2-3 metai.
Neveltui, išgirdęs tokių klausimų nustembi, galvodamas, kam jam tai žinoti?. Pačiam bitininkaujant keturiasdešimt metų, to neprireikė, gal kartais pasidomėta tik dėl įdomumo, o čia naujokas tokius klausymus užduoda, matomai protingas prieš kitus nori pasirodyt, savyje pagalvoji.
Nieko panašaus, viskas rimtai ir su kuo geriausiais norais. Save, kiek prisimenu, kažkur tik po 10-15 bitininkavimo metų motinų kokybės gerinimo klausymais pradėjau domėtis ir tai daryti pradėjau nuo masinės geriausių šeimų motinų atrankos, dvejų veislių motinų, kas du metai, kaitaliojimą ir su žiedadulkių rinktuvų pagalbą, reguliuodamas norimos veislės tranų perteklių - dominavimą, su skirtingos veislės jaunų motinų poravimosi apylinkėje, stengiausi sukelti heterozės efektą.
Kad kito kelio tada ir nebuvo, veislinio bityno Lietuvoje nebuvo, o išvažiavimas į užsienio šalis, kur buvo galima gauti geros veislinės medžiagos, labai ribotas. Nors veislinio bityno neturime ir šiandiena, bet galimybės išvykti į kitų šalių veislinius bitynus ir atsivežti geros veislinės medžiagos arba ir paštu atsisiųsti, jau turime. Todėl vis daugiau randasi bitininkų, kurie įsigiję geros veislinės medžiagos, užaugina gerų motinų ne tik sau, bet ir kitiems bitininkams. Dabar aktualu pasidarė ne kur geros veislės jaunų motinų įsigyti, bet kur gerų motinų augintojų susirast.
Man, per mano bitininkavimo praktiką susiformavo tokia nuostata, kad motinos kokybė tiesiogiai priklauso ne tik nuo veislės, bet, gal net daugiau, nuo augintojo sugebėjimų t.y. kad ir ne tokia populiari veislė, bet jei kokybiškai užauginta motina, tai jos vadovaujama šeima produkcijos duoda pakankamai.
Kitas svarbus veiksnys, kad heterozės efektas būtų ir trečia, jei bičių skraidymo apylinkėje nėra nektaringų augalų gausa, tai ir visų garbinamas pats bakfastas kelių meduvių neprineš.
Na ir savaime suprantama, paties bitininko sugebėjimai bičių šeimas paruošti taip, kad jos kiekvienu momentu, kai tik bičių skraidymo apylinkėje pasirodys nektaro, sugebėtu jį paimti maksimaliai.
Niekada nesivarginau ir neišlaidavau ieškodamas superinių motinų, bet augintojus, kurie sugebėjo užauginti geras motinas, labai vertinau, bet tokių iki šiol sutikau tik du. Suprantama, kad tokių yra ir daugiau, bet tik aš to nežinau. Aišku, kad jei bitininkas nori ne tik pats sau augintis motinas, bet tuo pačiu ir kitiems dalį parduoti, tai įsigyti visų norimą gerą veislinę medžiagą tiesiog privalo.
Dažnai, jei nerandi ko nori nupirkti, arba kokybė netenkina, tai imi gamintis pats, na o jei jau sugebi gerą produktą pasigaminti sau, kodėl jo nepagaminus ir kitam? Manau, kad būtent pagal tokį scenarijų Lietuvoje atsirado ne vienas geras motinų augintojas.
Manau, kad pagal panašų scenarijų ir Jovita su Raimondu pradėjo auginti veislinę medžiaga? Pirmiausia savam bitynui, o vėliau ir kitiems, tame tarpe ir Lietuvos motinų augintojams . Todėl prisireikė ir specialių žinių iš ko viena ar kita norima veislė susideda ir būtinas reikalas vežti jaunas būsimas veislines motinas vežti apvaisinti į gerai izoliuotus veislinius punktus ir t.t.
Manau, jei bitininko pagrindinis tikslas yra gaminti iš bičių gaunama produkcija, tai veisliniais klausymais nereikėtu galvos kvaršinti. Daugiausia, ką dar būtų galima daryti, jei apylinkėje nėra bitininko auginančio kokybiškas motinas, tai nusipirkus veislinės medžiagos, išmokti augintis pačiam.
Dėl gaunamos produkcijos realizavimo pačiam ar savo šeimos narių jėgomis irgi esu panašios nuomonės. Kol gamini nedaug, tai geromis kainomis gali realizuoti ir pats, bet prižiūrint didesnį kiekį šeimų, tikrai to daryti nebeapsimokės. Gyvenimas trumpas ir todėl per daug dirbant nereikėtų dar labiau jo trumpinti. Visų pinigų vis vien neuždirbsi, tegu uždirba ir tie, kurie tavo produktą parduoda vartotojui, o pats tuo tarpu pailsėk, paatostogauk, gerai apmąstyk ne tik praėjusia bet ir būsimą eilinę darbo vasarą. Paplanuok, bičių priežiūros technologinius klausymus, kurie leistu dar labiau atpiginti gaunamos produkcijos savikaina. Pamąstyk, gal to pasiekti lengviau galėtų pakeitus bičių veislę ar dažniau pervežant bites prie medingų augalų. O gal geriau apsimokės padvigubinus prižiūrimų šeimų skaičių samdytis vieną kitą sezoninį darbuotoja?
Į šiuos ir panašius klausymus atsakymus, atsižvelgdamas į esamas vietines sąlygas, kurios pas kiekvieną iš mūsų šiek tiek skirtingos, turi rasti pats. Tikslaus verslo plano, iš niekur negausi, nes kitas tikrai negali žinoti tiksliau už tave patį visų tavo galimybių.
Mąstom ir dirbam- dirbam ir mąstom. :beer:

Grįžti į