Bitininkystės naujienos 2009 m., Nr.1 (6) Sausis-kovas

Bitininkystės mokslo populiarinimo žurnalas.
Redaktorius Vytautas SALINKA
Vartotojo avataras
Admin
Administracija
Susisiekti:
Aviliai: Daugiaaukščiai 10 rėmų
Bitininkavimo stažas: 12
Miestas: Juodupė
Pranešimai: 647
Užsiregistravo: 2008 Bal 28 , 11:30

Bitininkystės naujienos 2009 m., Nr.1 (6) Sausis-kovas

2009 Kov 17 , 12:38

Paveikslėlis

Bitininkystės naujienos 2009 m., Nr.1 (6) Sausis-kovas

Turinys


Metų orų spėjimai
Bitininkystės aktualijos
Lazdijų ir Seinų bitininkai bendradarbiauja
Apiterapeutų asociacija siūlo bendradarbiauti
F.Rutneris apie bičių veisles ir rases
F. Rutneris apie Bakfasto bites
Bičių priežiūra ir laikymas
Produktyvaus bitininkavimo sąlygos
Nendrės tinka aviliams gaminti
Bičių ligos ir kenkėjai
Čekų ir vokiečių varozės kontrolės pritaikymas Lietuvoje
Bitės vagilės - varozės erkių platintojos
Pavasario belaukiant
Sausis - bičių žiemojimo viduržiemis
Ką galima pastebėti bitėms apsiskraidant?
Kodėl bitės pavasarį viduriuoja?
Bičių produktai ir sveikata
A.Gendrolis. Pikis nuo aterosklerozės
Kuo pavojingas cukrus žmogaus sveikatai?
Praktiški patarimai
Medus vaikų kosuliui malšinti
Medus gydo pūslelinę
Jei kankina sloga
--
Linkiu, kad Jums išsipildytų viskas, ko linkite kitiems...
Vartotojo avataras
Admin
Administracija
Susisiekti:
Aviliai: Daugiaaukščiai 10 rėmų
Bitininkavimo stažas: 12
Miestas: Juodupė
Pranešimai: 647
Užsiregistravo: 2008 Bal 28 , 11:30

Re: Bitininkystės naujienos 2009 m., Nr.1 (6) Sausis-kovas

2009 Kov 20 , 10:32

Straipsnis iš Bitininkystės naujienos 2009 m., Nr.1 (6)

Produktyvaus bitininkavimo sąlygos

Nuo seniausių laikų bičių evoliucijos procesas vyko veikiamas dviejų veiksnių: 1) vasarą palyginti per labai trumpą augalų žydėjimo laiką sukaupti maksimalų maisto kiekį ir 2) ekonomiškai jį vartoti per ilgą žiemojimą, kai gamtoje nėra maisto šaltinių. Taigi maisto kaupimas ir ekonomiškas jo naudojimas formavo bičių šeimos genotipą ir lėmė jos išlikimą. Žmogus pasinaudojo šia bičių savybe, norėdamas patenkinti savo interesus. Kalbant apie medaus produkciją, bičių šeimos produktyvumas priklauso nuo bičių kokybės, bitininko žinių ir sugebėjimo planingai organizuoti visus darbus bityne, kitaip tariant, nuo bitininkavimotechnologijos. Tai jį skatina daryti trys veiksniai: 1) noras išsukti kuo daugiau medaus; 2) per visus metusišsaugoti stiprias ir sveikas bičių šeimas; ir 3) pasirūpinti, kad bitės gerai žiemotų, nežūtų ir kitais metais būtų pajėgios surinkti gerą medaus produkciją. Taigi, kas yra bitininkavimo technologija? Žodis tecnologija – tai gamybos procesų atlikimo ir naudojamų priemonių visuma. Mes čia kalbėsime apie tuos bitininkavimo procesus, kurie yra tiesiogiai susiję su bitėmis ir jų tinkama priežiūra. Bitininkystės literatūroje nurodoma,jog bičių produktyvumą lemia apie 10 pagrindinių veiksnių, kuriuos būtina žinoti kiekvienam bitininkui. Jų visuma ir sudaro efektyvaus bitininkavimo pagrindą bei lemia gerą medaus produkciją. Tam, suprantama, įtakos turi, klimato sąlygos, vietovės augalų medingumas ir naudojamas inventorius, kuris kartu lemia ir bitininko darbo našumą. Taigi, kokie veiksniai lemia bičių šeimos darbo efektyvumą? Bičių rasė. Bičių produktyvumą sąlygoja tinkamas bičių rasės pasirinkimas, atitinkantis vietos medunešių sąlygas. Racionalus bičių rasės ar veislės parinkimas bičių šeimų produktyvumą didina iki 25%, o kartais ir daugiau. Klaidingas bičių rasės pasirinkimas kartais gali atnešti ne tik nuostolius, bet ir bičių šeimų išsigimimą. Be to, kalbant apie bičių produktyvumą, reikia labai gerai įvertinti vietovės klimato ir medunešių sąlygas bei bičių prisitaikymą prie jų. Anksčiau Lietuvoje buvo laikomos Vidurio Europos tamsiosios bitės, Lietuvoje vadinamos vietinėmis bitėmis, kurios buvo prisitaikiusios prie Lietuvos gamtinių sąlygų, lipčiaus medunešių ir ilgo žiemojimo. Šiuo metu vietinių tamsiųjų bičių Lietuvoje jau nebelaikoma. Gal būt, jų mišrūnių dar yra Jurbarko- Tauragės miškų masyve, kur seniau buvo įkurtas vietinių bičių rezervatas, ir Gudų girioje. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusios Karnikos bitės (Apis carnica), kurios, turbūt, jau gali pretenduoti į Lietuvos naujų vietinių bičių populiaciją (panašiai kaip ir Vokietijoje; žr. F.Ruttneėr. Zuchttechnik und Zuchtauslese bei der Biene, 1996). Bitininkai labai domisi kryžminimo ir atrankos būdu brolio Adomo dirbtinai sukurta Bakfasto bičių veisle, tačiau, norint su jomis bitininkauti ir jas išsaugoti, reikia griežtai laikytis motinų suporavimo su parinktais tranais, jų keitimo (keisti kas antrus metus) ir atrankos reglamento, antraip jos greitai išsigimsta. Be to, laikant jas Karnikos bičių apsuptyje, jų tranai užteršia šią populiaciją, atsiranda mišrūnės, kurių produktyvumas po kelių bičių kartų mažėja, jos išsigimsta, tampa piktos. Kaip rašo .Ruttneris, trūkstant žinių, iš tokio laisvo bičių kryžminimo galima tikėtis tik neigiamų rezultatų. Pasirenkant produktyvias bites, labai svarbu atsižvelgti ir į jų savybes. Karnikos bitės pavasarį greitai stiprėja. Kadangi jos kilusios iš kalnuotų vietovių, todėl gerai išnaudoja ankstyvą (pavasarinį) bet kokio intensyvumo medunešį. Lietuvos sąlygoms tai bene geriausia bičių rasė, kurios atskirų linijų bites verta laikyti net ir nelabai medingose vietovėse. Vietomis galima būtų orientuotis į Karpatų bites, kurios yra Karnikos bičių rasės atšaka. Tose vietovėse, kur silpni medunešiai ir laikomos Karnikos bitės, nevertėtų laikyti Baskfasto bičių. Jos susikryžmina ir, nevykdant nuolatinės selekcijos, greitai išsigimsta. Tai roduktyvios pramoninės bitės, tinkamos vežiojamajai bitininkystei (į rapso, grikių ir kitų monokultūrų laukus), tačiau su jomis reikia mokėti bitininkauti. Jos pavasarį vėliau pradeda auginti perus ir per trumpą laiką išaugina didelę bičių šeimą. Kad Bakfasto bitės būtų produktyvios, joms reikia talpių avilių (daugiaaukščių) ir gerų medunešių. Nepaisant bičių susikryžminimo, dar galima bitininkauti ir su bitėmis mišrūnėmis. Pirmos kartos mišrūnės būna labai produktyvios, tačiau antros kartos mišrūnių produktyvumas sumažėja iki 25%, trečios - iki 50% ir t.t. Be to, pablogėja ir kiti jų fiziologiniai ir biologiniai rodikliai. Bitininkaujant su mišrūnėmis ar su grynos rasės bitėmis ir norint išsaugoti jų gerą produktyvumą, galimo susikryžminimo sąlygomis reikia labai tiksliai prisilaikyti jų motinų rotacijos, keičiant jas kas 2-3 metus veislinėmis. Šeimos stiprumas. Stiprioje bičių šeimoje susikaupia daug darbingų ir fiziologiškai jaunų bičių, kurios pajėgia gerai išnaudoti gausius medunešius. Nustatyta, kad stipri bičių šeima surenka 3 kartus daugiau medaus negu silpna. Nuo šeimos stiprumo ir medunešio gausos priklauso ir skrendančių į laukus bičių darbininkių skaičius. Jeigu medunešis silpnas, iš stiprios šeimos nektaro rinkti skrenda santykinai mažiau bičių, negu iš silpnos. Silpna šeima visuomet turi sutelkti daugiau pastangų, kad galėtų išnaudoti bet kokį medunešį. Esant labai geram medunešiui, iš stiprios bičių šeimos nektaro rinkti skrenda apie 66% šeimos bičių, kai tuo tarpu iš silpnos šeimos – vos 15-20%, t.y. 3-4 kartus mažiau. Esant labai geram medunešiui, stipriose šeimose nektarą renka net ir jaunos, 5 dienų amžiaus bitės, kurios paprastai augina perus. Šių šeimų produktyvumas padidėja net 4 kartus. Tuo tarpu silpna šeima gero medunešio metu greitai stiprėja, bet jos produkcija būna gerokai mažesnė. Gero medunešio metu stiprios bičių šeimos mažiau augina perų, todėl jos į medunešio pabaigą šiek tiek susilpnėja, nes daug bičių nusidėvi ir miršta, o jaunų pakankamai nepriaugina. Bet stiprios bičių šeimos sukaupia dideles maisto atsargas. Tuo tarpu silpna šeima šiuo metu tik sustiprėja, tačiau ji surenka gerokai mažiau medaus. Ir ne tik todėl, kad gero medunešio metu augina šeimas, bet ir todėl, kad bitės silpnesnės ir į avilį atneša 1,5-1,8 karto mažiau nektaro, negu stiprių šeimų bitės. Silpnų šeimų bičių gyvenimo trukmė apie 33% trumpesnė, negu stiprių šeimų. Šeimų sudėtis pagal bičių amžių. Norint, kad efektyviai būtų išnaudotas medunešis, reikalingos ne tik lauko bitės, kurios renka nektarą, bet ir jaunos avilio bitės, kurios jį priima, pila į korių akutes, garina vandenį, papildo fermentais ir, kai medus subręsta, uždengia vaško dangteliais. Jaunų bičių turi būti pakankamai daug. Esant geram medunešiui, susiformuoja didelė jaunų bičių grupė, kuri perdirba nektarą į medų. Šios bitės medų papildo liaukų sekretu, kuriame yra daug invertazės fermento, reikalingo nektaro sacharozei suskaldyti į paprastesnius cukrus. Šio fermento jaunos bitės gamina 4-5 kartus daugiau negu nektaro rinkėjos. Bičių gerklės liaukų veikla ypač aktyvi vasarą, medunešio metu. Žiemą žieminių bičių liaukų veikla labai susilpnėja, nes jos taupo liaukų sekretą pavasariui. Ji sustiprėja tik tada, kai bitėms reikia maitinti perus ir išskirti pienelį. Taigi jau iki pavasarinio medunešio pradžios bičių šeimose turi susiformuoti dvi pakankamai didelės bičių grupės: nektaro rinkėjų ir jo perdirbėjų (jaunų bičių). Jeigu dėl kokių nors priežasčių šių grupių santykis pažeidžiamas, tuomet sumažėja bičių šeimos produkcija. Pavyzdžiui, kai sudaromos naujos šeimelės. Todėl jas rekomenduojama sudaryti keliais atvejais ir tik tam tikru laiku: 1) norint išvengti bičių spietimo, kai šeimoje atsiranda jaunų bičių perteklius ir jos neturi darbo, ir 2) sumažėjus arba visai nutrūkus medunešiui. Norint padidinti bityną ir nesusilpninti bičių aktyvumo, jaunas šeimeles patartina sudaryti, pasibaigus sodų medunešiui (jeigu šalia bityno nėra žydinčio rapso), kitaip pasakius, nemedunešio metu. Jeigu iš stiprios bičių šeimos paimsime kelis korius su perais ir jaunomis bitėmis naujai šeimelei sudaryti, iki ankstyvo vasaros medunešio (garstukų, svėrių, šaltekšnių, aviečių ir kt.) ir vasarinio rapso žydėjimo šeima jaunų bičių dar suspės prisiauginti. Motina ir perai. Bičių šeimos produktyvumą lemia gera motina. Jeigu motina jauna, ji deda daug kiaušinėlių, šeima greitai stiprėja, o, be to, bitės, jausdamos jaunos motinos skleidžiamą stiprų feromoną, labai aktyviai dirba. Esant senai motinai bičių darbas silpnėja. Nesant motinos, bičių šeimos darbas visai sutrinka: nesiuvami koriai, nerenkamas nektaras bei žiedadulkės, ir bičių šeima greitai ištranėja. Jeigu dar neatsirado traninių bičių, dedančių neapvaisintus (traninius) kiaušinėlius, davus šeimai motiną, visi darbai atsinaujina ir pradeda tekėti įprasta vaga. Tačiau gero medunešio metu negalima keisti senų motinų, nes tai kelioms savaitėms sutrikdo bičių šeimos darbą. Patartina tai padaryti esant ilpnam medunešiui, o jeigu jo nėra, pamaitinti bites skatinamuoju maitinimu. Paprastai motinos keičiamos, besibaigiant pavasariniam ar pagrindiniam vasaros medunešiui, t.y. gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje ir liepos pabaigoje (priklausomai nuo metų, gal net antroje pusėje) ar rugpjūčio pradžioje. Keičiant motinas pasibaigus pagrindiniam vasaros medunešiui, labai svarbu, kad jauna motina kuo greičiau pradėtų dėti kiaušinėlius ir žiemai išaugintų stiprią bičių šeimą. Reikia neužmiršti, kad neapvaisinta motina, kol šeimoje ji sustiprės, apsivaisins ir pradės dėti kiaušinėlius, esant palankioms oro sąlygoms, praeina maždaug 10-12 dienų. Vasaros pabaigoje nepatartina vėluoti su motinų keitimu, nes, vėliau jas pakeitus, jaunos motinos ilgai deda kiaušinėlius, ir todėl nukenčia žiemos bitės, kurios rudenį priverčiamos auginti perus. Jų maistui gaminti žiemos bitės išeikvoja sekrecijos liaukas, kurios reikalingos pavasarį perams maitinti. Išeikvotos liaukos neatsinaujina ir negali gaminti bičių pienelio, reikalingo bičių motinai ir lervutėms maitinti. Tarp perų auginimo ir medunešio intensyvumo yra tiesioginė priklausomybė. Gero medunešio metu bitės mažiau augina perų, riboja motinėlės darbą, daugiau bičių pereina prie nektaro rinkimo ir medaus randinimo darbų. Tuo tarpu silpno medunešio metu bitės daugiau augina perų, bet mažiau surenka nektaro ir pagamina mažiau medaus. Gero medunešio metu Kaukazo kalnų pilkosios bitės pačios riboja perų auginimą, pildamos į lizdo korius nektarą. Kitų rasių bičių motinų darbą kartais reguliuoja patys bitininkai, bitininkaujantys mažos talpos aviliuose, uždarydami motinas į specialius izoliatorius. Bet ar tai produktyvus darbas? Esant ilgalaikiam medunešiui (25- 30 dienų), stipri bičių šeima palaipsniui silpnėja, nes mažiau augina perų. Medaus produkcija didėja tik pirmomis gero medunešio savaitėmis (12-14 dienų), o vėliau mažėja, nes šeima nepasipildo jaunomis bitėmis. Kad medunešio intensyvumas nesusilpnėtų, reikia avilyje sudaryti geras sąlygas ne tik nektarui pilti ir medui brandinti, bet ir perams auginti. Čia pagelbėti gali daugiaaukščiai arba Dadano tipo aviliai su keliomis medudėmis, kurių lizduose auginami perai, o nektaras pilamas į medudes ar aukštus. Kartais jauna motina prideda kiaušinėlių net į medudės korius. Šiuo atveju bičių lizdą nuo medudžių reikia atskirti Hanemano tvorele. Pe-rams auginti turi pakakti Dadano avilio bičių lizdo, o
daugiaaukščiame avilyje (priklausomai nuo lizdo rėmelių dydžio) dviejų aukštų, kurie nuo lizdo taip pat atskiriami Hanemano tvorele.
--
Linkiu, kad Jums išsipildytų viskas, ko linkite kitiems...

Grįžti į

REKLAMOS PLOTAS