Tai va, nusitysė mūsų "marga" kompanija, po bitąšvenčio, pas Kest į svečius. Kvietęs buvo "patirtimi" pasidalinti, skant.
Kompaniją sudarė Lisauskienė su "Lisausku", Deividas su Žilvu, ir mudu su Edmundu. Įvažiavom į kiemą, o ten Kest, visas nušilęs ir suplukęs žolę šienauja "šiknabirbiu".
Ko toks nušutęs, Kest, paklausiau, juk ne dalgį "suki"
? Fuuu, nusibraukė prakaitą nuo plikės Kest, šis "aparotas" vairo stiprintuvo neturi, tai kol "baranką" susuki, ypač ant stataus skardžio, tai devyni prakaitai išpila...
Nusiropštė nuo "šienapjovės", pasisveikinom ir nusitysėm sodybos apveizėt...
Gražu pas Kest sodyboje, chebryte!
Kūdra didelė iškasta, su salike vidury, salikėj nukleusiukai riogso, o apie kūdrą, kažkokie nesuprantami įrenginiai pastatyti. Kam tau tos "zabovos", Kest, paklausiau?
Čia, mudu su Luka, pasivaikščioti tysiamės, paaiškino Kest. Mūsų visų akys, iš karto nukrypo į Lisauskienę, o toji, paraudusi užginčijo, jog su Kest, niekuomet palei kūdrą nevaikščiojusi ir iš vis čia - pirmą kartą!
"Lisausko" antakiai susibruko krūvon ir jis rūsčiai nužvelgė "žmoną".
Tai kur, sakei, važinėji mamulių pirkčioti, pas Stasį ar Kest, rūsčiai paklausė?
Ne, ne, paskubėjo įsiterpti Kest, Luka - mano kalė (
) kurią treniruoju asmeniniu pavyzdžiu ir Lisauskienė čia ne prie ko!
Mūsų chebrytė, draugiškai "pakarpė" ausimis - treniruoja kalę asmeniniu pavyzdžiu - ką jis čia mala??!
Ainam, pasakė Kest, aš jus supažindinsiu, apypietinės treniruotės laikas jau atėjo...
Nusivedė mus prie namo, šalia kurio, buvo įrengtas erdvus voljeras. Voljere riogsojo nenusakomos veislės šuo ir stebėjo mus alkanu žvilgsniu, nors maistų viduj buvo prikrauta kaip "Maximoj": visur voliojosi rūkytos dešros, kumpiai ir kažkieno batas...
Čia tavo kalė, paklausiau?
Jo, atsakė Kest. O kieno, ten, batas, perklausiau? Vieno pažįstamo, atsakė Kest, Luka labai mėgsta jį graužt...
Toliau nebeklausinėjau...
Kai išvesiu Luką (visi, draugiškai žvilgtelėjom į Lisauskienę
), iš voljero, tęsė, nepastebėjęs mūsų žvilgsnių Kest, jos neglostyti ir nebandyti atiminėti jos žaislų, bo rankas nukramtys (vėl, visi žvilgtelėjom į blondinę, ji paraudo
)!
Vos tik atidarė Kest voljero duris, Luka šastelėjo laukan ir ėmėsi apuostinėti mūsų batus.
Kai priartėjo prie manųjų, tai net mano blusos "apmirė" - KAS BUS, JEIGU MANO BATŲ KVAPAS, PATIKS ŠITAM GROBUONIUI???
Nebijokit, pasakė Kest, Luka "pažindinasi" su mano svečiais, be to - yra paėdusi, "nuramino".
Nusitysėm visi link kūdros, prie užrašo ant žolės "STARTAS". Va dabar ir parodysiu, kaip yra treniruojama Luka (Žilvas su Deividu žvilgtelėjo į blondinę
), pasakė Kest ir... atsistojo keturpėsčias!
Visi "iškorėm" liežuvius ir suapvalinom, bei išpūtėm akis, o Luka, džiaugsmingai sulojusi, ėmėsi visom keturiom draskyti žemę. BĖGAM, šūktelėjo Kest ir kaip strėlė pasileido link artimiausios kliūties.
Pirmąjį barjerą, maždaug metro aukščio, Kest perskrido kaip paukštis, šokdams per antrąjį, maždaug 2-jų metrų - užkabino jo viršų kedų "nosimis", o per 3-čiąjį, maždaug 3-jų metrų, persiropštė visai žmogiškai: pašoko, įsikibo rankomis, prisitraukė, permetė koją, persivertė per viršų ir kitoje pusėje barjero, pasigirdo garsus " ŠLUMŠT !" ir " BL... !!"
Luka, gi, kartojo visus šeimininko veiksmus, tik niekur neužkliuvo, o pribėgusi prie trečiosios kliūties atsitūpė ir mąsliai ją nužiūrėjusi - apėjo...
Ka jūs būtumėt matę, chebryte, kaip po treniruočių "aikštelę" liuoksinėjo Kest - beveik visas kliūtis įveikė tobulai, tik "rankovėje" pasiklydo ir gryįžo atgal.
Luka sekė iš paskos ir (ot dresūra!) niekur nebandė aplenkti Kest, tik delikačiai atsilikdavo - sakykim - pasikasyti, ar apžiūrėti kokią varlę...
Visi užgniaužę kvapą stebėjom šį, nepakartojamą akrobatikos "šou", o Lisauskienė neryžtingai pasiūlė - gal jam "lėkštę" pamėtyti?
Kažkas, metė kūdron pagalį - Kest, kaip tik ant kranto, bandė nosimi įvaryti kamuolį į duobę
- "akrobatas" pažiūrėjo ton vieton kur pūkštelėjo pagalys, pasidėjo ant žolės telefoną ir liuoktelėjo vandenin.
Luka, liuoktelėjo iš paskos ir pirma nuplaukusi iki pagalio, nosimi jį atstūmė iki Kest rankos. Kest jai kažką pasakė ir Luka, apsisukusi nuplukdė pagalį atgal.
Kest, priplaukė prie pagalio ir, užuot griebęs dantimis (
), ranka išmetė jį ant kranto, po to išlipo pats ir, užuot nusipurtęs, nusirengė iki glaudžių, bei parpėdino iki mūsų visai žmogiškai - ant savo abiejų...
Štai kokį "sports meną", savo šlovingose gretose turim, chebryte!