Ne apie bites

[Konradas]

Siemet antis klykuole vel atskrido i inkila ir pradejo pereti.Pasirinko kita inkila,su didesne anga.Gal medziotojai patartu,kaip apsisaugoti nuo kiaunes.Spastus jau pastaciau.Sketi deti ant medzio kamieno beprasmiska,nes azuolas sakomis susisiekia su kitais medziais.
Kest

Medžiotojai čia nepatars. Belieka ieškoti kito medžio su nešakotu kamienu. Arba dėk du skėčius. Arba kabinti inkilą ant šakos, bet dideli paukščiai nemėgsta supimo.
O kiaunė - įdomiai naudingas žvėrelis, aš jas "pritaikiau" saugoti korius nuo pelių žiemą. 100% garantija. 3 sezonai be nuostolių.

[Kest]

Medžiotojai čia nepatars. Belieka ieškoti kito medžio su nešakotu kamienu. Arba dėk du skėčius. Arba kabinti inkilą ant šakos, bet dideli paukščiai nemėgsta supimo.
O kiaunė - įdomiai naudingas žvėrelis, aš jas "pritaikiau" saugoti korius nuo pelių žiemą. 100% garantija. 3 sezonai be nuostolių.[/quote]
Astunias dienas jau pratupejo,gal siemet neras to inkilo :chi:
Kest

[zilvasss]

Pasigirsiu ir aš,šokau su parašiutu du kartus Pirmas kartas buvo nepakartojamas kaifas,o antras tik šeipsau,kažkaip labai greitai nusileidau.Su laisvu kritimu bijau :)Buvau kažkada įsisvaigus su parasparniu paskraidyt,bet taip ir nepavyko.

Liuka su rennyka ne pirštu penimos Ir girtis čia yra pagrindo, nes ne kiekvienas savo noru per atviras lėktuvo duris žengs.

[Sergijus]

Pasigirsiu ir aš,šokau su parašiutu du kartus Pirmas kartas buvo nepakartojamas kaifas,o antras tik šeipsau,kažkaip labai greitai nusileidau.Su laisvu kritimu bijau :)Buvau kažkada įsisvaigus su parasparniu paskraidyt,bet taip ir nepavyko.

Dėl parašiutizmo: tarnybos armijoje metu,mane pririšo prie maišo su užrašu "Parašut" (rusiškai),įkėlė į "kukurūznyką",o vėliau,2 kilometrų aukštyje,tiesiog - įšbruko pro "kukurūznyko" duris... Neklausė,ar noriu. :nope: Musiek - pamiršo...

Dėl aviacijos: po pasiskraidymo strateginiu bombonešiu,bet kokios "aviacijos",bijau kaip gaisro!! Jeigu į šalį,kurioje noriu pabuvot,nevažiuoja traukiniai,o skrendama lėktuvu,vanas,toje šalyje - nėra į ką žiūrėti...

[zilvasss]

gilios sielos žaizdos

[austeja]

Pasigirsiu ir aš,šokau su parašiutu du kartus Pirmas kartas buvo nepakartojamas kaifas,o antras tik šeipsau,kažkaip labai greitai nusileidau.Su laisvu kritimu bijau :)Buvau kažkada įsisvaigus su parasparniu paskraidyt,bet taip ir nepavyko.

Va čia tai geras Panašu, bitininkes traukia dangus. Aš gi lankiau parašiutizmą Tiesa šuolių turiu tik tris, nes medikai nebeleido įžvelgę kokius tęę širdies ūžesius. Šiais laikais nemanau, kad būtų problema Juolab, kad po šiai dienai su širdim jokių bėdų, tfu tdfu tfu, aišku. Na bet tais sovietiniais laikais...

O šokinėjau Kiviškėse prie Vilniaus. Nemenkas paruošiamasis etapas buvo. Iš pradžių teorija, paskui pusiau praktika. Šokinėdavom aprengti tokiom fufaikom nuo "trenožoro". Man šimtą kart baisiau nei iš lėktuvo. Šoki nuo tokio aukšto aukšto bokšto, pakimbi ant tokios įstrižai įtemptos virvės-lyno, kurios laikydamasis čiuoži į žemę. Prisižeminimo smūgis panašus, kaip kad iš lėktuvo. Pirmo šuolio didžiausias įspūdis - tyla Po anuškos riaumojimo ir bjauraus garso aliarminio signalo... kaifas nerealus

O antras šuolis, tai tipo "ai jau viską žinau". ( O žinot reikėjo, tai, kad išsiskleidus pagrindiniam parašiutui, reikiam išblokuot atsarginį. Nes jis po kelių min. ima skleistis pats, o tada didžiulė tikimybė, kad gali stropos susipint ir pavarysi akmenėliu ar suktuku žemės link. Ne kas.) Iššokau (koks ten iššokau, kiek pasilenki pro duris ir išneša vėjas ) Sėdžiu sau laiminga po kupolu ir girdžiu tokį keistą garsą, kažkas pokštelėjo, čiūžtelėjo... jomajo, gi žiūriu iš pilvo pradėjo veržtis laukan baltos paklodės .... "Kapiec", galvoju... Aš jas grūst tarp kojų, žodžių nusileidau su milžiniskais baltais parasoliais aplink kojas. Žemėj radau perbalusį, išrasojusia kakta instruktorių. Jau maniau gausiu pylos.... bet kažkaip tik per petį paplojo ir pasakė, kad daugiau taip nepasikartotų

O dar po vieno, irgi smagu buvo. Leidžiuos ir žiūriu, kad apsuko ir į žemę neša nugara, na tada, kaip jau mokė imu už stropų ir atsisuku veidu į žemę, žodžiu prieš nosį susikryžiavę stropos. Varau žemyn. Girdžiu kažkas iš apačios rėkia. Pasižiūriu instruktorius su mašina apačioj vejasi ir kažką rėkia. Velnias , galvoju, kiba ant bėgių neša. (šalia traukinių bėgiai ir kiaulių ferma buvo , visokių atvejų ten pasitaikydavo ir ant kiaulidės stogo leidosi ir traukinį yra stabdę ) Aha tai apie ką aš čia... a, rėkia kažkas. Bandau išgirsti, paleidžiu stropas, vėl atsisuku nugara į, žemę, matau apačioj iki pusės iš važiuojančios mašinos išlindusį instruktorių, persikreipusiu veidu kažin ką rėkiantį ( kuo jis tą gazą kaži spaudė ) Žodžiu iki žemės dar spėjau kažkaip atsisukt reikiama kryptim, bet tik tiek. Vėjas labai smarkus buvo, žodžiu dėjaus nuo kojų ant pilvo ir pavariau su išsipūtusiu parašiutu per dirvą... reikėjo matyt kūnelį po to.... kol pavyko užgesint parašiutą, tiek grumstų, akmenėlių, kauburėlių ir duobelių suskaičiavau...
Bet šuolis buvo smagus, nes šokau kartu su savo dėde, jis 200-tąjį šuolį, aš trečiąjį. Dėdė tuo metu ir vadovavo Kiviškių aeroklubui. Buvęs karinis lakūnas, anksčiau pilotavęs naikintuvą. Pasigyriau ir aš

Ir kokie tada parašiutai buvo... oooo vaikeliai , tai ne dabartiniai grakštūs sparnai Va dabar tai galima būtų pavaryt. Aš, tiesą sakant, labai dažnai pasvajoju apie parasparnį. Su motoru. Juolab, kad dabar ir lengvesni motorai atsirado, man su tais po 30-40 kg nelabai realu bėgant sparną nuo žemės pasikelt. Gal dar kada...
Šakės kokia nostalgija apėmė pasipasakojus ... Dangus žiauriai traukia...

Tiesa, buvo vienas šuolis kartu su kareivėliais, kuriems buvo privaloma. Na ir vaizdų prisižiūrėjau, iš tikrųjų, kai kuriuos išspyrė koja.. nesmagus vaizdas buvo ...

[Sergijus]

Vat,vat...Aš,kaip tik ir buvau "iš tų,kareivėlių" kuriuos iš lėktuviuko,mandagiai "išprašė" batu...

[kice]

Nu normalus zmones patys gi nesoka i mirti is lektuvo :D Juos ismesti reikia
Po to, kaiisigijau pora vaiku - manes ir suristos nebeismestu is lektuvo.. :F Dabar zinau, kas tas yra baimes jausmas :chi:

[rennyka]

Na va, pasirodo as su austeja - giminingos sielos. Man kuo auksciau - tuo geriau. Ziuriu as pro langa i virs Aleksoto laigancias 'zoliapjoves' ir taip zmoniskai pavydziu... Velnias, kad laiko ir pinigu daugiau butu...

As kadaise is savo kompanijos gavau dovanu - pasiskraidyma sklandytuvu. Nuvarom i Pociunus. Susirandam instruktoriu. Anas uzvelka man parasiuta, suzinojes, kad sokusi su sparno tipo parasiutu, daugiau nieko neaiskina (as tuo pat metu prakaituoju bandydama prisiminti, ka ten reikia pirma istraukti, jei buru vadinamasis ce-pe ir reiketu evakuotis is sklandytuvo...). Zodziu, prikabina mus prie tokio maziuko birbaliuko su sparnais, tas pakelia mus i kila aukscio, paleidzia, instruktorius parodo man tipo ten Kaunas, ten Elektrenai, ten Alytus, cia pat Prienai ir Birstonas. Paskuj paklausia, tipo paskraidom? As, durnike, mislijau jis man duos sturvala palaikyti, tipo virazus viena kita ir taip toliau. Jo, sakau, paskraidom. Na, tada jis ir paskraide, tas instruktorius (kita ryta jie isvyko i Europos cempionata, taigi, jam tai buvo treniruote). Pirma mirties kilpa kai dare, man perkrova isspaude toki duslu 'vajeeeeeeeeeeeezzzzzzau'. O paskuj ziauriai patiko. As niekada visokiuose boinguose ir airbusuose nesijauciau taip ramiai, kaip tame sklandytuve. Visos backos, suktukai, mirties kilpos ir kruva visokiu kitokiu figuru - kaaaaaifas. Na, bravuriskasis instruktorius dar pratempe palei zeme visu greiciu, cia irgi juju fokusas zaliems "turistams", kad patikrintu ju pusles stipruma. Islipau laiminga, kaip agurkas...

Beje, esu 5 kategorijos upe raftu praplaukusi, galiu atsakingai pareiksti, kad danguje saugiau

[Kest]

Nu ka, vyrai,sedim ant puodo :chi: .Stai ka musu moteriskes, bitininkes isdarneja.Butu gerai,kad koks ekstremalas -bitininkas atsisauktu ir reabilituotu vyriska gimine Saunuoles.As tai zymiai geriau jauciuosu,kai po kojomis jauciu dirvozemi.
kest

[zilvasss]

į kedus žemių prisipilk

[TRANAS]

Jo mano svajonė irgi buvo būti LAKŪNU, bet visi aviaciniai pasiekimai apsiriboja tik kokių trijų kartų laisvu kritimu iš medžio ir keliais kaulų lūžiais.
Pamislinau, kad mūsų skraiduolės Austėja ir Rennyks apsivaisinimą irgi tikriausiai atlieka ore, kaip ir bičių motinėlės. :chi:
Pavydžiu tranams, kurie skraidyti gali, deja aš irgi tik žeme šliaužiojantis tranas, kaip ir Kest ir nėra jokių šansu ore pasigauti kokia gražuolę..
Skrisdamas liektuvu, kad ir kartu su šimtu keliaivių visvien jaučiuosi nerialiai.... Visos žemiškos problemos atrodo tokios menkos, menkos ir nieko vertos... eh... nenuskilo tapti tuo kuo norėjau, juodai pavydžiu tiems kurie nori ir gali skraidyti

[rennyka]

Pons Tranai, jus neteisingai pamislijoj. Sunkoka apsivaisinima butu daryti ore, na pvz po parasiuto kupolu apskritai neisivaizduoju, o lektuve kazkaip nepatogu pries kitus keleivius

Atsiminiau linksma istorija is savo skraidymo patirties. Kilom is Islandijos Keflaviko (Reikjaviko) oro uosto kaip tik per atmosferos fronta. Pries tai buvom uzsipirke tokiu mazyciu vyno buteliuku, nes turejom grazaus laiko tarp skrydziu Osle, galvojom, laiko veltui nesvaistysime (beje, Oslo oro uostas yra pati didziausia kankinimu vieta rukanciam zmogui, kuris islipa po en valandu is lektuvo ir iesko smoking roomo, o jam oro uosto darbuotojas pasako, ne, ponia, ka jus, nera visame sitame pastate (keliu kilometru pastatas) nei vieno tokio kambariuko ). Tai va, kilome mes per ta fronta ir patekome i ojojoj turbulencija. Zodziu, atsidarem su draugu ta vyna ir visa ji islakem 'v dva sciota'. Pirma karta isbandziau, kas yra atbuline vertikali oro srove (windshear), kai kylantis lektuvas staiga pradeda... kristi. Beje, to reiso kapitone buvo moteris norvege . Pora metu vyresne uz mane is paziuros...

[austeja]

Skaitau visa išsišiepus, smagu man labai O su tais skraidymais, tai matyt kraujyje. Dėdė kaip jau minėjau labai rimtas lakūnas, tėtė sklandė ir irgi svajojo būt lakūnu, bet kažkaip tapo laivų mechanizmų inžinierium, na jūra irgi turi savo magiją... Aš kažkodėl tai save vis tiek laikau Klaipėdiete, nors Vilniuje jau gerokai daugiau laiko pragyvenau... jūra...

Ai kad jau čia įsivažiavau rašyt tai ir (vos neparašiau su šv. kalėdom chiiii Su šv. velykom visus. Tvirtų margučių ir būkit ir jūs visi ir jūsų bitės sveiki ir drūti!

[Liuka]

Papasakosiu ir aš apie tą pirmą šuolį.Pamokė kažkiek uždėjo dvi sunkias kuprines,sulaipino į tokį lėktuvėlį,nei kėdžių,nei suolų,an grindų susodino.Per burzgimą,susišnekėt neina.Atidarė duris,o ten vėjas...dar lėktuvėlis šonu pasivertė ir pirmyn.Baisiausia kai reikia žengt į niekur...O paskui rojus,kybai vienas,tik vieversukas čireno,neapsakomas jausmas Kai jau pradėjo didėt apačioj esantys pastatai,tik tada pagalvojau apie ką mokino.Nežinau ar nelaiku mus išmetė,ar vėjo nepaskaičiavo,bet mes tada visi 4 pirmašuolinykai netilpom į aerodromą.Mačiau kaip prieš mane iššokęs vaikinukas leidžiasi į kūdrą,o aš leidausi an sodybos.Labiausiai baugino elektros laidai,bet kadangi aš nelabai išmanau apie elektrą,galvojau jei pasieksiu laidus,o žemės ne,tai man nieko ir nebus,o kaip varnos tupi ir joms nieko Bet ačių dievui nunešė mane už sodybos ir aš visai smagiai plumterėjau ant tokio keliuko pievoj,šalia papuvusio kryžiaus apaugusio alyvom.Parašiutas aišku pasikabino ant to kryžiaus.Po manęs šokus mergiotė nusileido tiesiai ant mėšlo krūvos už tvartų,gerai,kad ne ant šalia esančių akėčių,drapako ir kitų gelažų.Dar vienas vaikinukas parašiutą paliko krūmuose.Viskas baigėsi laimingai,visi šokusieji kažkaip neįvertino kaip galėjo baigtis,užtat tie atsakingi lakstė išbalę ir atsiprašinėjo tėvų.

[BitininkasN]

Iš tokių pasakojimų, susidaro nuomonė, kad Lietuvoje meistrai nežino ką daro ir tik sėkmės atveju išgyveni,nes leidiesi velniai žino kur ir kaip. Tiek Liukai tiek Austėjai Instruktoriai lakstė išbalę.
P.S. pasitaisiau Romai3

[Romas3]

Iš tokių pasakojimų, susidaro nuomonė, kad Lietuvoje meistrai nežino ką daro ir tik sėkmės atveju išgyveni,nes leidiesi velniai žino kur ir kaip. Tiek Liukai tiek Austėjai konstruktoriai lakstė išbalę.

INSTRUKTORIAI. Ginu konstruktorių autoritetą, nes 30 metų buvau konstruktorius.

[Sergijus]

į kedus žemių prisipilk

Va čia,tai man patiko!! Mikliai įsivaizdavau,kaip Kest su šiūpeliu,į kedus "dirvožemį" šiūpeliuoja...

Žiūriu,jog po sąšliaužio,Žilvui - jumoro jausmo "perteklius". Beje,forumietės - Austėjukė,Liuka ir Rennyka,puikiai mintis,"dėlioti" moka! Prisižvingavau sočiai... Juk galėtų,mūsų mergičkos ir dažniau,ką parašinėt,a jūs,chebrike,tik iš manęs,"memuarų" kaulyjat...

[Romas3]

į kedus žemių prisipilk

Va čia,tai man patiko!! Mikliai įsivaizdavau,kaip Kest su šiūpeliu,į kedus "dirvožemį" šiūpeliuoja...

Žiūriu,jog po sąšliaužio,Žilvui - jumoro jausmo "perteklius". Beje,forumietės - Austėjukė,Liuka ir Rennyka,puikiai mintis,"dėlioti" moka! Prisižvingavau sočiai... Juk galėtų,mūsų mergičkos ir dažniau,ką parašinėt,a jūs,chebrike,tik iš manęs,"memuarų" kaulyjat...

Pilnai pritariu Sergijui. Skaitydami aukščiau įvardintus memuarus, krizeno visi namiškiai. Šaunu!!!

[leo]

Jo mano svajonė irgi buvo būti LAKŪNU

Na, nepavyko patapti LAKŪNU nuo žodžio "lėkti", tai gal tada išėjo kažkas panašaus nuo žodžio "lakti" :chi: