Re: Forumiečių apžagsėjimai ir kiti nuotykiai
Parašytas: 2014 Sau 03 , 21:36
29 Rgs 2012, 14:28
Sergijus rašė:
Mano ir mamos, "amžinas" ginčas - plauti ar neplauti rankas (mano) prieš valgį...
Įgriūvu trobon su klausimu - a kur, mano pietūs?
Mama - nusiplauk rankas!
Aš - mano rankos tobulai švarios - mikrobai dvęsia, vien tik priartėję prie jų.
Mama - mikrobai dvesia ne todėl, kad tavo rankos tobulai švarios, o todėl, kad ant jų tokia pražūtinga "aplinka" jog nieks neišgyventų...
Šis "argumentas" dažniausiai "nugali" ir aš prieinu prie kriauklės, nusiplauti rankų. Išgirdusi vandens čiurlenimą, mama - muilą, muilą paimk "pamasažuok", bo po tokio "rankaplovio", rankšluostį randu pastatytą kampe!
Aš - tai, kad muilas labai purvinas, koks "purvaparšis" jį paskutinį kartą "maigė"??
Mama - tai tu jį ir "glamonėjai" - savo muilą, aš atskirai laikau, jog nenuteptum...
Tęsiant "temą":
Mama: Viešpatie, kokios tavo kojos!
Aš: Mam, nu kam tie "oficialumai"? Vardu vadink, kai esame vieni. Kam tas "titulas"? O mano kojos raumeningos ir gražiai įdegusios...
Mama apsidairo aplinkui, ieškodama ko nors masyvaus ir neradusi - čiumpa kačergą.
Gerai, gerai, paskubomis sutinku, vadink kaip nori - ar man gaila...
Mama pavarto rankose kačergą ir, ją atidėjusi, staiga čiumpa batą ir juo paleidžia į mane...
Atšoku už durų ir iškišęs tik nosies galiuką, atsargiai klausiu: Nu ir kodėl tokios emocijos?
Mama: Aš tau parodysiu titulą! Kada, paskutinį kartą, kojas ploveisi??!
Aš: Šian kas - šeštadienis? Vanas, kai kūriau pirtį...
Mama: O kada tai buvo?
Gegužės pabaigoj, sakau. Pastebėjęs, jog mama su kačerga prisitraukinėja antrą batą, įtraukiau nosį už durų ir iš už "priedangos" skubiai pridūriau - bet aš kojines dažnai keičiu - mano kojos, tiesiog, negali būti nešvarios!
Mama: Kaip tai - dažnai?? Tavo kojines, dažniausiai, andu pastatytas prie batų ir kad nedvoktų lyg nudvėsęs banginis, dulkiu siurbliu prisitraukiu, bei nunešusi už namo kampo, dulkių siurblį išjungiu... Ir, visada atsižvelgiu į vėjo kryptį - jog nepūstų kaimo link - kaimynai, gi, nekalti, jog mano sūnus - nevala...
Tai, čia darbinės, iškišęs galvą iš už durų, sakau, o aš - keičiu naktines...
Kaip tai - naktines, nesuprato mama?
Nugi, prieš eidams miegoti apsimaunu švarias kojines, o kitądien, jos jau tampa darbinėmis - negulsiu, gi, lovon antrą kartą su tom pačiom - patalynė, gi, išsiteps...
Batą atlekiant pamatyt spėjau, bet įtraukt "sėtinio" užudurin, tai - jau nebe... BAMMMMM - batas atšoko nuo "kopūsto" - galva visai tuščia, pamaniau šiaušdams kieman, musiek, paskutinius smegenų likučius per bitąšventį išbarsčiau, vertikalus siūlas "kopūste" ir beliko...
Sergijus rašė:
Mano ir mamos, "amžinas" ginčas - plauti ar neplauti rankas (mano) prieš valgį...
Įgriūvu trobon su klausimu - a kur, mano pietūs?
Mama - nusiplauk rankas!
Aš - mano rankos tobulai švarios - mikrobai dvęsia, vien tik priartėję prie jų.
Mama - mikrobai dvesia ne todėl, kad tavo rankos tobulai švarios, o todėl, kad ant jų tokia pražūtinga "aplinka" jog nieks neišgyventų...
Šis "argumentas" dažniausiai "nugali" ir aš prieinu prie kriauklės, nusiplauti rankų. Išgirdusi vandens čiurlenimą, mama - muilą, muilą paimk "pamasažuok", bo po tokio "rankaplovio", rankšluostį randu pastatytą kampe!
Aš - tai, kad muilas labai purvinas, koks "purvaparšis" jį paskutinį kartą "maigė"??
Mama - tai tu jį ir "glamonėjai" - savo muilą, aš atskirai laikau, jog nenuteptum...
Tęsiant "temą":
Mama: Viešpatie, kokios tavo kojos!
Aš: Mam, nu kam tie "oficialumai"? Vardu vadink, kai esame vieni. Kam tas "titulas"? O mano kojos raumeningos ir gražiai įdegusios...
Mama apsidairo aplinkui, ieškodama ko nors masyvaus ir neradusi - čiumpa kačergą.
Gerai, gerai, paskubomis sutinku, vadink kaip nori - ar man gaila...
Mama pavarto rankose kačergą ir, ją atidėjusi, staiga čiumpa batą ir juo paleidžia į mane...
Atšoku už durų ir iškišęs tik nosies galiuką, atsargiai klausiu: Nu ir kodėl tokios emocijos?
Mama: Aš tau parodysiu titulą! Kada, paskutinį kartą, kojas ploveisi??!
Aš: Šian kas - šeštadienis? Vanas, kai kūriau pirtį...
Mama: O kada tai buvo?
Gegužės pabaigoj, sakau. Pastebėjęs, jog mama su kačerga prisitraukinėja antrą batą, įtraukiau nosį už durų ir iš už "priedangos" skubiai pridūriau - bet aš kojines dažnai keičiu - mano kojos, tiesiog, negali būti nešvarios!
Mama: Kaip tai - dažnai?? Tavo kojines, dažniausiai, andu pastatytas prie batų ir kad nedvoktų lyg nudvėsęs banginis, dulkiu siurbliu prisitraukiu, bei nunešusi už namo kampo, dulkių siurblį išjungiu... Ir, visada atsižvelgiu į vėjo kryptį - jog nepūstų kaimo link - kaimynai, gi, nekalti, jog mano sūnus - nevala...
Tai, čia darbinės, iškišęs galvą iš už durų, sakau, o aš - keičiu naktines...
Kaip tai - naktines, nesuprato mama?
Nugi, prieš eidams miegoti apsimaunu švarias kojines, o kitądien, jos jau tampa darbinėmis - negulsiu, gi, lovon antrą kartą su tom pačiom - patalynė, gi, išsiteps...
Batą atlekiant pamatyt spėjau, bet įtraukt "sėtinio" užudurin, tai - jau nebe... BAMMMMM - batas atšoko nuo "kopūsto" - galva visai tuščia, pamaniau šiaušdams kieman, musiek, paskutinius smegenų likučius per bitąšventį išbarsčiau, vertikalus siūlas "kopūste" ir beliko...