AVILIO VENTILIACIJA

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 21 , 14:53

Kadangi avilio ventiliacija yra labai svarbi, nuo kuriuos priklauso ne tik žiemojimo kokybė ir pasekmės, bet ir įvairiais metų laikais turi didelę reikšmę ,kaip spietlumo mažinimui, surenkamos produkcijos kiekiui, tai atidarau atskirą temą, kurioje ,su kai kurių forumiečių pagalba, pasistengsiu, principinių schemų pagalba, pavaizduoti, kaip aš ja suprantu. Šios schemos nėra patvirtintos jokiais moksliniai tyrimais, tai grynai subjektyvi mano nuomone, kurią stengiuosi panaudoti praktikoje ir kuriomis, įrengdamas avilio ventiliaciją, vadovaujuosi.
Su laiku patalpinsiu ir kitokių avilių konstrukcijų ventiliacines schemas, kurių pagalba, tikiuosi, jauniems bitininkams bus lengviau orientuotis ruošiant bites žiemojimui, vasaros medunešiui, pervežimui, trumpalaikiams atšilimams ir t.t. Mėginsiu schematiškai pavaizduoti, kondensato susidarymo aplinkybes Dadano avilyje, kada vėdinimas vyksta per avilio viršų žiemą ir t.t.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Vas 26 , 11:54, redaguota 4 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 23 , 22:12

Pagal šitokia principinę schemą veikia avilio T-18 ventiliacija, kai lauko oro temperatūra yra apytikriai nuo minus 10 iki plius 25. Praktiškai Lietuvos klimato sąlygomis tai trunka apie 10-11mėn.
Ventiliacija vaizduojama kai avilys turi tris aukštus ir ventiliacinį dugną. Dėl aiškumo spalvų pagalba yra išskirtos kelios skirtingų temperatūrų zonos, bei galimo kondensato susidarymo zoną. Tų aukštų su koriais gali būti 4-8, nuo to ventiliacijos principas nesikeičia. Tris aukštus ėmiau todėl, kad tokio dydžio lizdas yra pats tinkamiausias bičių žiemojimui Lietuvoje. Paliekant tris aukštus, daug lengviau yra padėti bitėms sukaupti reikiamą kiekį maisto atsargų nepermaitinant ir, kad iki vėlyvo pavasario, maisto trūkumo nejaustu. Paliekant žiemojimui tris aukštus yra didžiausia tikimybė, kad bitėms pirmame aukšte visada atsiras rėmų su tuščiais koriais kur bitės galės patogiai žiemos kamuolį sudaryti.
Dėka po lizdo apačia esančio ventiliacinio dugno, bitės puikiai gali žiemoti ir ant dvejų aukštų, nes sudarydamos žiemos kamuolį, jos gali spiečiumi pasikabinti po lizdo apačia ir užimti dalį ventiliacinio dugno, o ir bitininkui, paduodant žiemai reikalingą kiekį maisto, jau negalima per daug sirupo kiekiais švaistytis. Pasitaikius šaltesnei žiemai, tas po lizdu kabantis klubas papuola į šalčio zoną, kuriame dėl staigių šalto ir šilto oro kaitos ir padidintos drėgmės, bitėms galį kilti kai kurių nepatogumų.
Žiemojimas trijuose aukštuose yra patogus ir nesant ventiliacinio dugno, bet tada pirmame aukšte žiemojančios bitės , o ir visi jame esantys koriai , ypač esant žemesnėms temperatūroms, papuola į nepalankias padidintos drėgmės ir šalto –šilto oro susidūrimo zoną, dėl ko dažnai, po permainingo oro žiemų, tuose aukštuose buvusius korius tenka brokuoti. Tuo atveju, jei avilio komplekte bitininkas nenauduotų ventiliacinio dugno, bent jau žiemos laikotarpiui, būtų tikslingą po lizdo apačia pakišti dar vieną tuščią aukštą.
Kaip matome iš brėžinio, trečiame aukšte, yra aukščiausia avilio temperatūra ir jei avilio sienos ir lubos yra nelaidžios temperatūrai, tai praktiškai nėra ir jokių temperatūros nuostolių. Savaime suprantama, kad šiame aukšte koriuose esantis maistas turi tokią pačią temperatūrą kaip ir juos supantis oras.
Antrame aukšte, kaip matome pagal raudonos spalvos intensyvumo sumažėjimą, temperatūra jau keliais laipsniais žemesnė. Šiame aukšte temperatūra daugiausia sumažėja dėl to, kad ją pasisavina į vandens garus virsdamas vanduo. Šiame aukšte, kaip matome, pagal padidintos drėgmės susidarymo pradžią , dalis vandens garų, kurie esamomis temperatūros sąlygomis , dėl visiems žinomo fizikos dėsnio, pradeda leistis žemyn. Ta leidimosi žemyn pradžia yra tuo žemesnė, kuo avilio vidaus temperatūra yra aukštesnė. Vandens garai, pasiekę pirmą aukštą, kur temperatūra, dėl iš apačios įtekančio šalto oro poveikio yra dar žemesnė atsiduria visai netoli kondensato susidarymo ribos.
Dabar vandens garų ir vis dar šiek tiek šilto oro laukia svarbus momentas- susidūrimas su gerokai šaltesniu oru, kuris beveik atitinka tuo metu lauke esančio oro temperatūrai.
Visi žinome, kad gamtoje , kur susiduria šalto ir šilto oro ciklonai, atsiranda vėjo gūsiai, prasideda krituliai , audros ir p. Aišku, kad šioje avilio zonoje , dėl labai mažo skirtingų temperatūrų susidūrimo užimamo ploto, taip nebūna, bet šioje lakos zonoje vis vien oro judėjimas suintensyvėja ir vandens garai nespėję virsti vandeniu puikiai pasišalina pro laką.
CO –anglies dvideginis, būdamas gerokai sunkesnis už orą, nuo pat savo išsiskyrimo pradžios iš bičių organizmo, juda žemyn ir pasišalina per žemiausiai esančia dugno angą.
Suprantama, kad visas šis ventiliacinis procesas pareikalauja šiek tiek ir šilumos nuostolių, kuriuos, bitės valgydamos medų ir toliau skaidydamos jį savo organizme, nuolatos pagamina.
Logiška, kad pagrindinis bitininko uždavinys yra suteikti bitėms tokią gyvenamą patalpą, kurioje, su mažiausiais maisto ir energijos nuostoliais galėtų sau užtikrinti būtinas gyvybiškai svarbias sąlygas. Tuo labiau, kad avilys bitėms yra ta vieta, kur jos ne tik slepiasi nuo įvairių parazitų ir kenkėjų, bet ten gyvena visais metų laikais, dauginasi, augina savo jaunąją kartą, ilsisi po dienos darbų, bet kur perdirba ir kaupia reikiamas maisto atsargas.
Stengiantis suteikti bitėms kuo palankesnes gyvenimo sąlygas ir buvo kuriamas „T“ tipo avilys. Šis avilys yra daugiaaukštis, gaminamas iš medžiagų nelaidžių šilumai, su ventiliaciniu dugnu iš kurio avilyje esantis drėgmės perteklių, priklausomai nuo lauke esančios oro temperatūros, pasišalina išstumiamos ventiliacijos principu arba per viršų ,ištraukiamosios ventiliacijos būdu.
Pastoviai virš lizdo esančios gausios maisto atsargos visada yra šiltos ir be papildomos energijos sąnaudų tinkamos maitintis, puikiai atlieka šilumą akumuliuojančią ir avilio vidaus temperatūrą stabilizuojančia funkciją. Šalto oro patekimo į avilį zona, dėka ventiliacinio dugno, yra gerokai nutolusi nuo lizdo korių ir lauko temperatūrų svyravimai mažai persiduoda bitėms. Aukštuose naudojamas 365mm ilgio rėmas ir keturkampis su 10 ar 9 rėmais komplektuojamas aukštas, beveik idealiai atitinka bičių žiemojimo sąlygomis užimamą plotą, kas atitinka žiemojančių bičių biologinį instinktą ir nelieka laisvo ploto, kurį be reikalo reiktų apšiltinti arba kuriame galėtų atsirasti vandens kondensatas. Esanti tuščia ertmė tarp aukštų ir dar aukštų sudėjimas taip, kad vieno aukšto koriai būtų 90 laipsnių kampu pasukti kitų atžvilgiu, žiemojančioms bitėms sudaro idealias sąlygas perėjimui tiek iš vieno aukšto į kitą, tiek ir iš vieno rėmo tarpo į kitą, o tuo pačiu ir išlaikyti kompaktišką žiemos klubą.
Visos šios sąlygos prie mažiausiu maisto sunaudojimo ir kūno susidėvėjimo, leidžia sėkmingai peržiemoti prie bet kokių orų sąlygų ir išlaikyti daug energijos pavasariniam vystymuisi.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 23 , 22:19

Šitas variantas vaizduoja avilio ventiliaciją, kai lauko temperatūra nukrenta apie minus 30, ir kai po to prasideda trumpalaikis, kelių dienų atšilimas.
Kaip matome iš brėžinio, šaltis beveik visiškai išstumia šiltą orą iš pirmo aukšto, dėl ko per laiką gerokai atšąlą šiame aukšte esantis koriai ir vidinės avilio sienos. Gali susidaryti šerkšnas ir apledėjimai.
Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad lauko minusinei temperatūrai žemėjant, su kiekvienu laipsniu, avilio viduje minusinė temperatūra virš lakos pakyla aukščiau apie vieną cm. Kuo lauko minusinė temperatūra yra žemesnė, tuo avilio viduje minusinė temperatūra pakyla aukščiau.
Atšilimo metu, šiltas oras prisotintas vandens garų leidžiasi žemyn ir patekęs ant šaltų, avilio viduje esančių paviršių, kondensuojasi vanduo. Vandens kondensato gali būti tiek daug, kad vanduo gali pradėti lašėti ant dugno ir jo perteklius galės pasišalinti tik per šalto oro patekimo angas.
Jei avilio dugnas yra su ventiliacine porėmine ertme, tai vandens kondensatas gali susidaryti tik po didesnių šalčių, bet jei bitės žiemoja ant paprasto dugno, tai suprantama, kad pirmame aukšte tokios nepalankios sąlygos atsiranda ir prie minus 5.
Kas laukia bičių jei jos žiemoja dvejuose aukštuose, be porėminės ertmės, arba dadane ir dar „kolūkiniame“, kur koriai sudėti „šaltuoju“ būdu - palieku pačių bitininkų vaizduotei. Turbūt aišku, kad bedugnis avilys tos problemos taip pat neišsprendžia.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 23 , 22:26

Šita ventiliacinė schema vaizduoja avilio ventiliaciją, kai, esant neblogam medunešiui, lauko oro temperatūra artėja prie plius 30. Oro temperatūrai esant apie 30, ore esantis vandens garai nebesileidžia žemyn. Avilio viduje dėl iš nektaro išgaruojančio vandens, drėgmės koncentracija pasiekia iki 90 ir daugiau procentų.
Suprantama, kad šiomis sąlygomis savaiminė avilio ventiliacija įmanoma tik per avilio viršų. Nesant tokios galimybės, bitės pačios, aktyviai dirbdamos sparneliais, priverstiniu būdu šalina drėgmės perteklių iš avilio.
Tokį vaizdą, šiltais vasaros vakarais, esant geresniam medunešiui, kiekvienas bitininkas gali stebėti ant kolūkinių dadanų lakų.
Jei avilio konstrukcijoje yra numatoma ventiliacija per viršų, tai avilio bitės greičiau subrandina parsineštą nektarą ir dėl to bitininkui daugiau prineša prekinės produkcijos. Laikotarpiais, kai tarp vasaros medunešių bitės neranda gamtoje nektaro, aviliuose su atidaryta ventiliacija per viršų, bites rečiau apima spietimo nuotaikos. Lengvai ir greitai bites galima paruošti pervežimais, o vasaros tamsiuoju paros laikų, bičių pervežimą galima atlikti neuždarius lakų. Viršutinę ventiliaciją yra tikslinga laikinai atidaryti ir rudeni, kol bitės iš didesnės, kaip trijų litrų penėtuvės penėtuvės išima cukraus sirupą.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 25 , 19:07

Žiemos laikotarpio avilio ventiliacijos variantas.
Kaip jau esu minėjęs, kolūkinius avilius buvau persidaręs šiltuoju būdu.
Kaip brėžinyje matote, žiemos lizdą palikdavau prie priešingos sienos nuo lakos. Užkišdavau apšiltinimą iki dugno, po to palikdavau 3cm tarpą ir įstatydavau diafragmą, kuri nuo avilio dugno yra pakilusi apie 2cm. ir šoniniai kraštai apkalti guma, kad sandariai uždarytu oro praėjimą iššoko. Po to surinkdavau „suspaustą“ lizdą ( kaip tai darydavau esu aprašęs temoje „Pasiruošimas žiemojimui“) ir užkišęs diafragmą palikdavau iki naujų metų, o tada, diafragmą nuo lakos pusės apšiltindavau taip, kad apšiltinimas irgi apie 2-3cm nesiektų dugno.
Šiltajame gale diafragmos neapšiltindavau specialiai, kad nuo jos šilumos, po truputi pašiltų oras ir kad šis kiltu į viršų. Šitaip gaudavau „kamino“ efektą – oro pratraukimą per apačią, kad įėjęs šaltas oras pasiėmęs iš avilio dugno, drėgmės perteklių , kiek pašilęs, kiltu į viršų ir pasišalintų per stoge esančias angas.
Kai kas čia gal įžiūrės prieštaravimą fizikai, kad drėgmės prisisotinęs oras į viršų nekyla, bet šiuo atveju taip nėra todėl, kad šaltas oras turi santykinę drėgmę daug mažesnę negu esant šiltam orui ir kuo lauke šalčiau tuo oro drėgnumas mažesnis. Jau esu rašęs, kad dėl tos priežasties per šalčius ir skalbiniai išdžiūną ir išpjauta medieną galima taip gerokai apdžiovinti. Šiuo atveju , įėjęs šaltas ir mažesnės drėgmės oras, pasiimą dalį drėgmės iš avilio apačios ir pamažu pagal šiltą diafragmą šildamas kylą į viršų ir per stoge esančias vėdinimo angas , pasišalina.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Vas 26 , 08:30, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 25 , 19:08

Vasarinės ventiliacijos variantas.
Brėžinyje visa ventiliacija puikiai matosi. Kodėl šitaip sudėdavau meduvinius korius irgi kitoje temoje aprašiau.
Motina ant 10lizdo korių nuo likusiu lizdo korių ir iš viršaus nuo meduvės (brėžinyje to nėra pažymėta) yra atskirta tvorele. Meduvės viršuje esančio uždangalo kampą pradarydavau tik kai lauko temperatūra pakildavo iki 25-30 laipsnių šilumos.
Pervežimo metu papildomai nieko daugiau daryti nebereikia, naktį vežant, net lakos neužkišdavau, tik pakrovimo metu ir pačioje pradžioje pradedant važiuoti į lakas laikas nuo laiko papurkšdavau vandens.
Jei kas kam neaišku klauskite, paaiškinsiu, bet į diskusijas nesileisiu, nes aš jau daug metų kai gulsčiuose nebebitininkauju. Šituos gulsčiųjų avilių brėžinukus įdėjau tik todėl, kad gal bus naudingi pasižiūrėti pradedantiems bitininkauti, kad nedaryti grubių klaidų. Neskaitau, kad pas mane viskas buvo idealu, bet paprasčiausiai supažindinu pradedančiuosius, kaip darydavau, kol bitininkavau su kolūkiniais.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Vas 26 , 11:38

zilvasss rašė:Sergijau, gali ant rankos pirštų suskaičiuot tuos kurių lizdai sustatyti šiltuoju būdu.aviliai jau 60 metų gaminami rėmeliais statmenai lakai.
Iš Tavo Žilvas komentaro galima pamanyti, kad jau 60 metų niekas avilių, kuriuose rėmai yra sudėti šiltuoju būdu, nei gamina, nei bitininkauja. Lietuvoje gal ir negamina, bet bitininkaujančių yra nemažai, bent jau visi tie, kurie bitininkauja Danų gamybos polistiroliniuose.
Bet ne tame esmė, pasitaikius progai ir teisingumo dėlei noriu pagarsinti keletą turėtų "pokalbių" su pačiomis bitėmis. Bitės, kaip tikriausiai esi pastebėjęs ir pats, beveik visada renkasi tarpinį variantą ir korius siuva lakos atžvilgiu, maždaug 45 laipsniu kampu.
Medžiuose iškeltose spietinėse, atradęs tokią „betvarkę“, klausdavau jų, sakau, kodėl taip darote? Kodėl korių nesiuvate tvarkingai eilėmis, arba „šiltuoju“, arba „šaltuoju“ būdu? O jos, man klausimu į klausymą – o ką mums daryti, kad mūsų organizmas vašką išskiria tik šiltuoju metų laiku ir dar esant medunešiui? Kai ateina žiema, pasiūtų koriu perstatyti nebegalime, tai mes ir siuvame, kad ir žiema nebūtų visiškai blogai, o ir vasara lengviau būtų lizdą vėdinti.
Na galvoju, imsiu ir patikrinsiu. Gal prieš 20 metų, spalio mėn. pradžioje, keturioms bičių šeimoms, kurios jau buvo pasiruošusios po du aukštus su maistu žiemojimui, po apačia pakišau po vieną tuščią aukštą ir į penėtuves pripyliau dar 15litrų šilto cukraus sirupo, kad sirupą imti pradėtų. Tiesa, dar specialiai, kad kartais nepameluotu, dviem šeimoms aukštus pasukau taip, kad koriai būtų „šiltuoju“ būdu, o dviem „šaltuoju“. Kai visą sirupą „išfasavo“, pavertęs ant šono avilius, patikrinau, kur viską „sufasavo“ ir kaip, jei koriuose vietos buvo likę gal kokiems 5kg. sirupo. Žiūriu, kad mano gudruolės, vos netiksliai statmenai viršuje esantiems koriams, kurie buvo specialiai padėti „šaltuoju“ būdu , pasiuvusios net po keletą korių „ šiltuoju „ būdu, o tuose aviliuose, kuriuose viršuje esančiose aukštuose buvo šiltuoju būdu, pasiuvo korius vos ne tiksliai taip pat „šiltuoju“ būdu. Ahaa... mąstau, nemelavote, kai sakėte, kad jei korius siūtumėte žiemą, tai siūtumėte šiltuoju būdu. Galvoju, dabar dar panašų eksperimentą padarysiu vasara. Vasaros rezultatai parodė, kad koriai vis vien grynai „šaltuoju“ būdu nebuvo pasiūti, bet arti to, lakos atžvilgiu pakreipti gal tik 15 laipsnių.
Bitelės pamačiusios, kad aš jas norėdamas prakalbinti, visaip gudrauju, sako man – mąstyk žmogau, jei turi tokias galimybes, kad gali mums pagelbėti, pasukinėdamas lizdą kada reikia „šiltuoju“, kada „šaltuoju“ būdų, tai kodėl nedarai. Prašome padėk, veltui nieko neprašome, medumi atsilyginsime. Dar sako, dabar turbūt supranti, kodėl mes siūdamos korius laisvoje erdvėje, jūsų lietuviško klimato sąlygomis, visaip susukame korius, nes kai parskrendame į naują gyvenamą būstą, dažniausiai esti šilta ir korius siuvame „šalčiau“ , o ant rudens šaltėja, tai ir korius pamažu kreipiame, kad žiemą būtų šilčiau ir tiesioginis vėjas , ar per laką įėjęs šaltas oras, tiesiai į tarpriemius, kur sulindusios laukiame pavasario, nepapultu. Prancūzijoje ar Ispanijoje korius susukame daug mažiau ir ne 45 laipsniu, o tik apie 15 laipsniu pakrypusius į laką. Gyvendamos Afrikoje ar Indijoje net ir medžiuose siuvame vos vieną kitą taisyklingą korį, kad geriau lizdas vėdintųsi ir koriai nuo karščio nepradėtų lydytis. Dar nueinant pridūrė, sako jei nori sėkmingai bitininkauti, daryk išvadas žmogau, mąstyk ir padaryk mums tokį avilį, kad mums ir žiemą būtų nešalta, ir vasarą ne perkaršta, aišku ir savęs nepamiršk, kad nesidusintai mums pagelbėdamas.
Štai tau dar vienas paaiškinimas, kodėl taip darau – viskas „suderinta“ su bitėmis, taip sakant bendras partnerystės ir bizinio planas arba, kaip gamtos mokslo vyrai pasakytu – SIMBIOZĖ.
Ta pačia proga dar karta primenu, kad man, valdininkų ar žmonių, save pasiskelbusiais esantis mokslininkai, įvesti visokie standartai negalioja. Jų nevykę standartai, man medaus neneša. Dėl manęs tuos kolchozinius, kas nori, gali gaminti dar nors šimtą metų – jų teisė.
Vartotojo avataras
Med
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Dugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius: 250
Bitininkavimo stažas: 20
Miestas: Vilnius
Pranešimai: 1456
Užsiregistravo: 2009 Sau 17 , 19:26

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Gru 23 , 17:00

Satkos pageidavimu: maniskiai T-19 aviliu dugnai. Kazkaip pasirode, kad visa kiaura avilio apacia tai jau per ziauru, todel ziemai palieku dugne tik siaura plysi. Nesenai ziurejau kas ant dugnu darosi, tai radau tik truputi serksno. Dugnai taip pat virti parafine P2.
Zinau, kad Tranas "bars" uz tokius dugnus, bet yra taip kaip yra.

Trano komentaras. Ką čia jau beišbarsi. Pripažystu ir aš, kad bitininkaujant be žiedų, kad ir su patrumpintu rėmu, toks plišys dugne yra būtinas, bet tik ne ištisas tinklas.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
Vytautasptn
Patyręs narys
Aviliai: T-18, dadanai
Bičių šeimų skaičius: 8
Bitininkavimo stažas: 15
Bičių rasė: bakfasta
Miestas: Kauno r. Lazdijų r.
Pranešimai: 189
Užsiregistravo: 2010 Vas 13 , 14:51

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Gru 23 , 17:52

Įdedu termovizoriumi darytą avilių nuotrauką iš neto.
Kaip matyti šalčiausia avilio zona ( per kurią mažiausiai išeina šilumos yra apačioje).
Todėl bedugniuose jei nededamas tuščias aukštas neaptūpti apatiniai rėmai pelija nes tose vietose pastovei ant korių renkasi kondensatas. Panašiai kaip akinius užtraukia įėjus iš lauko į šiltą patalpą. O dėl ventiliacijos kuo dugnas daugiau atvertas tuo geriau ventiliuosis avilys ir bus mažiau drėgmės. Svarbu!!!, kad sandarios būtų lubos ir sienos.
Bedugniam aviliui turėtų būti „žiauru“ ne atviras dugnas ,o nesandarios lubos ir sienos.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
zilvasss
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: daugiaaukščiai, 8 ir 10 rėmų
Bičių šeimų skaičius: 100
Bitininkavimo stažas: 25
Bičių rasė: bakfastas
Miestas: Šakių raj.
Pranešimai: 4992
Užsiregistravo: 2009 Sau 25 , 16:06

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2010 Gru 30 , 16:50

suradau internete žiemos nuotrauką.lauke -10 Cº, geltona spalva -6 Cº.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
tinginiai progreso variklis
Vartotojo avataras
Vytautasptn
Patyręs narys
Aviliai: T-18, dadanai
Bičių šeimų skaičius: 8
Bitininkavimo stažas: 15
Bičių rasė: bakfasta
Miestas: Kauno r. Lazdijų r.
Pranešimai: 189
Užsiregistravo: 2010 Vas 13 , 14:51

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Sau 04 , 15:25

Įdedu žiemos bičių klubo termovizinę foto iš neto.
A. pav. skeltas žiemos klubas, foto daryta po 3,5s. Rodykle parodyta motina.
B. pav. diagrama rodo kamuolio temperatūrą toje vietoje kur balta linija nubrėžta pav. A.
C. pav. - kamuolys iš šono.
Detalus aprašymas apie darytą tyrimą:
http://jeb.biologists.org/cgi/content/f ... ode=jexbio" onclick="window.open(this.href);return false;
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Sau 23 , 23:15

Dar kartą apie ventiliaciją ;)
Kiekvienas nebaigęs jokių bitininkystės mokslų, nusprendęs laikyti bites ir praktiškai pradėjęs bitininkauti, neišvengiamai daro keletą su ventiliacija susietu klaidų. Dažniausiai, vedamas grynai savo žmogiškos patirties suvokimo ir nieko nežinodamas apie bičių biologinio instinkto savybes, prieš žiemą bičių šeimą stengiasi kaip galima labiau apkamšyti, apšiltinti. Mažiau klaidų daro tie, kurie dar jaunystėje yra padėję vyresniems savo šeimos nariams bitininkauti ir stebėję, kaip vieni ar kiti bičių priežiūros darbai buvo atliekami, bet perimdami patirti kartu perėmė ir jų daromas klaidas. Tokie labai nenoriai priima naujoves ir į pažangesnių bitininkų pastabas dėl daromų klaidų, dažnai atsikerta sakydami – „Mano senelis taip darė, tėvas taip darė, taip darysiu ir aš“ Todėl, kaip taisyklė, greičiau pažangiau bitininkauti pradeda tie kurie iš senuolių jokios bičių priežiūros patirties nėra perėmę, bet mokosi iš knygų ir savų klaidų.
Kiekvienas pradėjęs savarankiškai bitininkauti ir prieš tai nebaigęs jokių bitininkystė mokslų, jau po kelėtos savarankiško bitininkavimo metų sužino, kad žiemodamos bitės į vidinę avilio aplinką išskiria nemažai vandens garų, kurie dėl blogai įrengtos ventiliacijos, negalėdami pasišalinti iš avilio, kondensuojasi ant bitėmis neaptūptų korių ar kitų vidinių avilio paviršių. Po žiemos, stebėdamas viduriuojančias, nusilpusias bites, apipelėjusius, pajuodusius kraštinius korius ir juose prarūgusį medų, ima suprasti, kad bičių šeimai, gyvenant bet kokios konstrukcijos avilyje, susikaupęs drėgmės pertekliaus labai pablogina žiemojimo sąlygas, dėl ko gera avilio ventiliacija yra tiesiog BŪTINA.
Įrengti gerai funkcionuojančia avilio ventiliaciją, bagusiam bent vidurinės mokyklos fizikos kursą kuri neleistu avilio viduje susikaupti drėgmės pertekliui, nėra sudėtinga. Tam pakanka žiemojančių bičių lizdą iš viršaus ir šonu niekuo nepridengti, palikti kelėtos centimetrų pravirą laką ir avilio stogo šonuose įrengti ventiliacines angas. Bet mąstantis bitininkas supranta, kad prie šitaip įrengtos ventiliacijos, kartu su vandens garai pasišalins ir šiluma, kuri žiemojančiai bičių šeimai yra irgi būtina.
Jei apie geros avilio ventiliacijos būtinumą bitininkams primena blogai peržiemojusios bitės, tai kad nemažiau dėmesio gerai avilio ventiliacijai reikia skirti ir šiltuoju metų laikotarpiu, susimąsto ne visi. Taip būna gal dėl to, kad iš po žiemos, bičių šeimos netekimas ar žymus šeimos susilpnėjimas yra gerai pastebimas ir morališkai „skausmingas“, o kad vasaros laikotarpyje, dėl blogos ventiliacijos gauna mažiau produkcijos arba viena kita šeima išsiskraido spiečiais, susimąsto ne kiekvienas ir patirtus nuostolius nurašo nepalankiems metams.
Ką daryti? Kaip įrengti gerą avilio ventiliaciją ir apšiltinti bičių šeimos lizdą šaltuoju metų laikotarpiu ir kaip šiltuoju?
Kaip, Lietuviško klimato sąlygomis, kada dažni atšilimai žiemą, o atšalimai vėlyvą pavasarį arba net po keletą dienų trunkantys šalti darganoti orai ir vasarą pasitaiko, įrengti efektyvią ir su mažiausiais šilumos nuostoliais ventiliaciją?
Galu gale, ar iš viso bičių šeimai, gyvenančiai avilyje, kur ji yra apsaugota nuo tiesioginio vėjo, lietaus, saulės ir visokių stambesnių kenkėjų , reikia daugiau kokio papildomo apšiltinimo ir ventiliacijos? Gal pilnai pakanka tik tų kelių ventiliacinių angų stoge ir lengvo apkloto virš lizdo, nes bitės, natūralios gamtos sukurtuose uolų plyšiuose ar senų medžių drevėse, bent jau iki tol, kol iš ten jas “iškrapštė“ bitininkai ir apgyvendino aviliuose, sėkmingai išgyveno?

Štai keletas su ventiliacija susietų klausimų į kuriuos kiekvienas, norintis sėkmingai ir pelningai bitininkauti, turi surasti tinkamą, bičių biologiniam instinktui ir elementariai fizikai neprieštaraujantį, ventiliacijos būdą. Patirtis rodo, kad bitės gyvenančios avilyje su tinkamai įrengta ventiliacija ir apšiltinimu, visada sveikesnės ir energingesnės sulaukia pavasario.

Žinome, kad be geros avilio ventiliacijos, kuri tiesiogiai priklauso nuo avilio konstrukcijos ir bitininko sugebėjimo tinkamai ją įruošti, sėkmingam bičių žiemojimui daug įtakos turi ir kiti faktoriai, kaip;
- geras kokybiškas žiemos maistas,
-žiemojančių bičių amžius,
-jų fiziologinė kokybė,
-parazitai,
-ligos,
- ramybė,
-veislė.
Kuo mažesnis bet koks neigiamas poveikis žiemojančiai bičių šeimai, tuo ji mažiau sunaudoja maisto, energijos ir tuo sparčiau vystosi pavasarį.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas paprasta ir nesudėtinga, bet norint visus bičių priežiūros darbus atlikti savalaikiai ir su mažiausiomis neigiamomis pasekmėmis bičių šeimos vystymuisi, apie kiekvieno išvardinto galimo neigiamo poveikio sėkmingą pašalinimą, galima parašyti bent po keletą ilgų straipsnių arba net ir mokslinę disertaciją.
Geras bitininkas yra tas, kuris į visų tų neigiamų faktorių šalinimą žiūri kompleksiškai, kiekvieną jų šalina pačiu tinkamiausiu laiku, kada tai galima padaryti ne tik su mažiausiomis bitininko darbo sąnaudomis, bet ir mažiausiomis neigiamomis pasekmėmis bičių šeimai.
Geras bitininkas turi turėti ne tik elementariausiu žinių iš fizikos, suprasti termodinamikos dėsnių veikimą, nusimanyti apie avilio gamybai ir apšiltinimui naudojamų medžiagų fizines savybes, bet sugebėti tinkamai įvertinti ir žiemojančių bičių klubo termoginezines savybes, dėka kurių jos sugeba, šaltuoju metų laikotarpiu, išgyventi ir olos plyšyje, ir išpuvusioje medžio drevėje, ir niekuo neapšiltintame avilyje.
Gali būti, kad gerai išsiaiškinę bičių žiemos klubo termoginezinio veikimo mechanizmą ir tinkamai įvertinę jo savybes, galėsime atsisakyti daugelio „gudrių“ ventiliacijos įruošimo būdų ir sintetinių apšiltinamųjų medžiagų?
Gal galima sėkmingai bitininkauti ir bites gerai paruošti žiemai nežinant nei fizikos, nei termodinamikos dėsnių ir visiškai nėra būtina prigalvoti įvairių sudėtingų konstrukcijų avilių, tame tarpe ir rėmo patrumpinimas čia nėra jokia panacėja. ?
Dažnai skaitydamas mokslininkų parašytas knygas, kurios prifarširuotos įvairių, eiliniam bitininkui sunkiai suvokiamų mokslinių terminų, savęs ir kitų klausiu, kam to visko reikia? Ar tik ne tam, kad paprastas bitininkas, be papildomų mokslininkų išaiškinimų, nieko nesuprastu? Tiek rašančio knygą, straipsnį ar komentarą, tiek ir paskaitą skaitančio lektoriaus, didžiausia vertybė yra sugebėti kalbėti ir rašyti visiems suprantama, buityje vartojama kalba.

Jei apie įvairias medžiagas, jų savybes, elementarius fizikos dėsnius ir termodinamikos procesus mus supažindina dar mokyklos suole, tai apie bičių kamuolio termoginezines savybes ir tai tik labai paviršutiniškai, sužinome tik mokydamiesi bitininkystės specialybės.
Pagrindinė bėda yra ta, kad neturėdami šiuolaikinio mokslinio bitininkystės centro, kur naujausi pasaulinio bitininkystės mokslo pasiekimai būtų praktiškai patikrinami lauko bandymais ir su jų rezultatais, seminarų ar bitininkystės leidinių pagalba supažindinami visi Lietuvos bitininkai, daugumas bitininkaujame sava galva ir tinkamai neįvertindami vabzdžių pasaulio biologinių savybių, bandome jiems pritaikyti savas, žmogiškas.
Mes tik galime pavydėti patys sau, kad nieko nenusimanydami apie kompiuterio ar automašinos vidaus įrangą ir veikimo principus, sugebame jais naudotis. Lygiai taip pat, kaip žmogus nieko nenusimanydamas apie bičių šeimos gyvenimą ir bitininkavimą, nusipirkęs turguje medaus yra jo vartotojas.
Panašios galimybės turėtų būti ir norinčiam pradėti bitininkauti. Nusipirkai knyga, kur pagal naujausias mokslininkų rekomendacijas aprašoma tau priimtiniausia, mėgėjiška arba profesionali bitininkavimo technologija ir įsigijęs pasirinktam bitininkavimo būdui tinkamiausi inventorių sau sėkmingai bitininkauji. Dėl to, kokie ten procesai tame avilyje vyksta ir pagal kokius biologinius instinktus bitės dauginasi ir neša medų, eiliniam bitininkui visai neturėtų rūpėti.

Parašęs šitą paskutinį sakinį, ilgam susimąsčiau... pakvipo man nepriimtinu globalizmu.. kur vadovaujant jo didenybei DOLERIUI ne tik gyvūnai ar augalai visaip privartaujami, bet ir žmonės.
Bitininkavimas, gal tuo ir įdomus, kad daugelis dar kol kas bitininkaujame ne tik dėl medaus ir didesnės ekonominės naudos, bet ir dėl galimybės savo kailiu patirti ieškojimų, atradimų, malonių ir nemalonių atsitiktinumų, kūrybos, artimesnio bendravimo su gamta, jos pažinimo džiaugsmą, bet ir skaudžių nusivylimų.
Bitininkaujant be specialaus teorinio pasiruošimo, patys geriausi mokytojai yra patirtis ir atsitiktinumas. Ne kartą esu sakęs, kad tik mąstantis ir turintis specialių teorinių žinių bitininkas, iš bitininkavimo praktikoje, dėl užsimiršimo ar dėl dar kitokių priežasčių įvykusių atsitiktinumų, gali tinkamai įvertinti vienokias ar kitokias pasekmes ir padaryti iš to sau ir kitiems naudingas išvadas.

Kadangi kalbame apie ventiliaciją, tai keletą tokių atsitiktinumų, susietu su bičių apšiltinimu ir ventiliacija, pasitaikiusiu mano paties praktikoje, bandysiu paviešinti.
Ne kartą, teko stebėti gerai peržiemojusią bičių šeimą, kuri buvo palikta žiemoti be diafragmų, be jokio šoninio apšiltinimo ir tik su viršutiniu apklotu, kai tuo tarpu, kruopščiai apšiltintos šeimos, peržiemojo blogai, viduriavo ir blogai vystėsi.
Teko stebėti ir tokį atvejį, kada asocialus žmonės nuo pat vėlyvo rudens nuo keliolikos šeimų buvo nurinkę viršutinius apšiltinimus, bet nušiltintos bičių šeimos peržiemojo net geriau už tas, kurios žiemą praleido apšiltintos.
Bitininkavimo pradžioje, teko stebėti ir priešingą vaizdą, , kai spalio mėnesį kruopščiai apšiltintos bičių šeimos, peržiemodavo blogai, viduriuodavo, kraštiniai koriai būdavo papelyje, juose esantis neuždengtas medus aprūgęs ir vos krestelėjus korį taškydavosi ant žemės, tolimesniuose nuo lakos apatiniuose kampuose pilna negyvų apipelijusių bičių lavonų, avilio vidiniai paviršiai nuo drėgmės pajuodę, o pati bičių šeima nusilpusi, apsividuriavusi ir blogai nuo pavasario vystėsi.
Forume matėte nuotrauką , kur po atviru dangumi Pamaskvyje parodytas bičių spiečius, susimetęs ant nedidelio krūmokšnio ir pasisiuvęs korius , beveik per visą žiemą sėkmingai žiemojo.
Panašių, tokių gyvų pavyzdžių, pasaulinėje bitininkystės literatūroje yra aprašyta daug. Manau, kad ir forumo dalyviai ne vienas kažką panašaus yra matęs gyvai.
Turbūt nevienam bitininkui, po tokių atsitiktinių sėkmingai pasibaigusių eksperimentų kyla klausimas, kodėl normalios šeimos bitės, būdamos žiemos kamuolyje, esant ir 20-40šalčio nesušąla?
Iš kur ir kaip bitės pasigaminą reikiamą šilumą? Kokie biocheminiai procesai vyksta, kad palyginus su labai mažomis maisto sąnaudomis pagaminama tiek daug, gyvybei palaikyti reikalingos, šiluminės energijos? Kokios medžiagos dalyvauja biocheminėse reakcijose, kiek jų sunaudojama ir kokie pašaliniai produktai lieka pasibaigus reakcijai?
Pavyzdžiui visi žinome, kad vykstant medinių malkų degimo reakcijai išsiskiria šviesa, šiluma, anglies dvideginis ir pelenai. Šią degimo reakcija žmonės išmoko naudotis labai seniai. Taip pat žinome, kad skaidantis kai kurių cheminių medžiagų atomams išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai ir tuo pagrindu veikia atominės elektrinės.
Reikia stebėtis, kad mokslas, sekdamas biocheminės reakcijos pavyzdžiu, vykstančios bitės organizme, dar nesukūrė namų apšiltinimui krosnių, kur su 100kilogramu medaus ar cukraus būtų galima apšiltinti 100m2 namo patalpas ir nereikėtų deginti brangiai kainuojančių medienos, anglies ar naftos produktų. Rezervų dar turime labai daug. Jei paimsime vien vandenį, kuris susideda iš degių medžiagų , tai dar ne vieną milijardą metų galime gyventi šiltai, o kur dar didžiulė energija slypinti kitokiame fiziniame pavidale kaip riebaluose, baltymuose, angliavandeniuose, celiuliozėje, kurios atomams skaidantis taip pat išsiskiria milžiniški energijos šaltiniai. Rašau ir įsivaizduoju, kad, gal jau po šimto metų, , namų apšildymui žmonės naudos nebe šiluma išgaunama degimo būdų, bet biocheminių reakcijų pagalba, skylant arba riebalams arba baltymams, arba kitokios organinės sudėties medžiagoms.. Skaitydami žmonijos vystymosi istorija, tuometiniai jaunuoliai stebėsis mūsų amžininkais, kad buvome neišmanėliai ir šiluma sugebėjome pasigaminti tik degimo reakcijos pagalba, kuri yra , palyginus su biocheminėmis reakcijomis, vykstančiomis gyvų organizmų viduje, labai primityvi, netobula, neekonomiška ir dar išskiria daug žalingų antraeilių produktų.
Pafantazavome ir užteks, dabar , padedant Prancūzų mokslininkams, pabandome bent paviršutiniškai pažvelgti į biochemines reakcijas vykstančias bitės organizme, kurių pagalba bitės susiglaudusios į žiemos kamuolį, gali sėkmingai, be jokios bitininko pagalbos, peržiemoti gana šaltą žiemą.
Pagrindinės šilumos energijos šaltinis pas bites yra angliavandeniai. Bitės organizme vykstant biocheminiam procesui kiekviena gliukozės molekulė skaidosi atpalaiduodama 6 molekulės anglies dvideginio ir šiame procese sunaudodama 6 molekules vandens .
Tolesniame molekulių skaidymosi ir vėl jungimosi procese aktyviai dalyvauja deguonis, kuris į bitės organizmą patenka per kvėpavimo organus. Deguonies molekulei praeinant pro bitės organizme esančias mitohandrijas vyksta deguonies atomų skaidymasis, kurio procese deguonies molekules sudarantis atomai keičiasi elektronais su skaidymosi procese gautų gliukozės atomų elektronais ir šio proceso metu išsiskiria ne tik šiluminė energija, anglies dioksidas, bet ir 12 molekulių vandens.
Dalis tos gautos šiluminės energijos yra sunaudojama raumenų judėjimui, dalis kūno temperatūros palaikymui, kita dalis, kartu su vandens garais ir anglies dioksidu garais savaime pasišalina iš organizmo arba šiluminių spindulių(infraraudonųjų) pavidale išspinduliuojama į avilio aplinką.

Ties ta vieta, šilumos gamybos procesą, vykstantį bitės organizme būtų galima ir užbaigti. Čia nėra nieko naujo, nes kiekviename gyvame organizme kūno termoreguliacija yra palaikoma būtent tokiu būdu, biocheminių reakcijų pagalba, o ne raumenis judinant, todėl visiems žinomą aiškinimą, kad „bitės gamina šilumą virpindamos krūtinės raumenis“, reikia laikyti ne visai neatitinkančiu tikrovės.

Prancūzijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad minėtomis biocheminėmis reakcijomis šilumos energijos gamyba, bičių kamuolyje, tuo dar nesibaigia. Toliau anglies dioksidas ir vandens garų mišinys, kvėpavimo takų trachėjose, veikiamas fermento karbogidrazės, sudaro trumpalaikius bikarbonatinius junginius, kurie tokiame pavidale sparčiai šalinasi iš bitės organizmo. Šie bikarbonatiniai junginiai, jau pačioje šalinimosi pradžioje, dar būdami trachėjoje vėl skildami ir iš naujo jungdamiesi su ore esančiu deguonimi sudaro jau antrines galutines anglies dvideginio ir vandens molekules. Šiame galutiniame skaidymosi ir vėl jungimosi procese išsiskiria irgi nemaža šiluminė energija, kurios dėka vanduo ilgesnį laiką išlieka vandens garų pavidale ir gali sėkmingai pasišalinti toliau už bičių kamuolio ribų, nesikondensuodamas.

Dar truputi fantazijos:
Matomai žiemojančių bičių krūtinės raumenų pagalba pastebimas sparnelių judinimas ir girdimas charakteringas dūzgesys yra susietas ne su šilumos gamyba, o su žiemos kamuolio ventiliacija.Tikėtina, kad nauji kruopštus mokslininkų tyrimai išaiškins ir dar daugiau sparnelių judinimo funkcijų. Manau, kad bitės intensyviai judindamos sparnelius ir toliau stumdamos vandens garus nuo klubo, tuo pačiu, apie žiemos klubą sudaro lyg ploną kelėtos cm, storio šilumos apvalkalą ( tarsi kailinius), kuris prie klubo neprileidžia šalto oro.
Visi žinome, kad jei keletas vyrų gerais balsais sutartinai dainuoja, tai tame kambaryje degančios žvakės ar žibalinės lempos liepsna užgesta. Reiškia, kad tam tikros garso bangos, turi ir fizinį poveikį. Todėl neatmetu galimybės, kad žiemojančio bičių sparnelių virpesiu ventiliacinė funkcija gali būti atliekama ne nuo sukelto oro judesio, bet nuo garso, kuris iš žiemojančio kamuolį supančios aplinkos šalina vandens garus, bet sulaiko šilumą.
Toliau ir vėl be fantazijų.
Kad bitės, judindamos sparnus, puikiai sugeba sukurti norimus oro srautus ir atlikti intensyvią avilio ventiliacija vasaros medunešio metu, matėme kiekvienas. Reikia manyti, kad jos sparnų pagalba reikiamą žiemojančio klubo termo ir hidro ventiliacija puikiai sugeba atlikti ir žiemos laikotarpyje , jei tik bitininkas , kruopščiai apkamšydamas žiemos kamuolį, tą padaryti joms netrukdo. Ir jau visiška tragedija, jei bitininkas žiemos kamuolį kruopščiai apšildo drėgme sugeriančiomis medžiagomis ir dar tą padaro spalio mėnesyje.
Šios naujos žinios daug ką keičia ir giliau paaiškina žiemojančio bičių kamuolio termoginezines savybes ir šiluminės energijos šaltinio „paslaptį“.
Būtent šitos energijos dėka, kuri pasigamina jau iš antraeilių skilimo produktų, bičių šeimos kamuolys gali sėkmingai peržiemoti ir prie gana žemų temperatūrų. Būtent apie šios energijos reikšme ir išsaugojimą reikia galvoti, jei norime tinkamai įrengti avilio ventiliaciją.
Manau, kad mokslininkams, išmatavus temperatūros kitimo dinamiką ne tik žiemojančio bičių kamuolio viduje, bet ir avilio viduje, toliau už žiemojančio bičių kamuolio ribų, buvo padaryta ne visai teisinga išvada, kad „žiemojančių bičių kamuolys vidinės avilio aplinkos nešildo“
Aišku taip juos mąstyti vertė ir gyvi pavyzdžiai, rodantys, kad bitės puikiai peržiemoja ir niekuo neapšiltintos ir staigus temperatūros kritimas tuojau už žiemos kamuolio ribų. Bet, atliktos izoterminės nuotraukos iš avilio išorės, akivaizdžiai tai paneigia. Matomai tokia mokslininkų išvada akivaizdžiai prieštarauja ne tik natūraliam fizikos dėsniui, kad šiluma, dėka infraraudonųjų šiluminių spindulių pagalba plinta į aplinką, bet ir bičių biologiniam instinktui – gyvas organizmas gaminantis reikiamus šilumos kiekius savo gyvybei palaikyti, negali būti nesuinteresuota tos šilumos taupymu.
Jau vien bičių gebėjimas sudaryti žiemos kamuolį rodo, kaip bitės stengiasi išlaikyti šilumą. Jei tą daryti joms dar padeda šilumą palaikanti patalpa, kurioje tas bičių kamuolys praleidžia žiemą, arba bitininkas, protingai apšiltindamas žiemojantį bičių kamuolį, tai tik padeda joms sėkmingiau peržiemoti ir sutaupyti daugiau energijos pavasariniam vystymuisi.
Galutines išvadas susietas su tinkama avilio ventiliacija būtų galima padaryti sekančias:
- Nežiūrint į tai, kad bitės sugeba pasigaminti didžiulius šilumos kiekius ir sėkmingai peržiemoti be bitininko pagalbos natūralioje gamtoje, gera avilio konstrukcija ir protingas žiemojančių bičių kamuolio apšildymas joms padeda sutaupyti daug potencialios energijos pavasariniam vystymuisi.
- Bitininkas privalo nepamiršti, kad pagrindinis geros avilio ventiliacijos uždavinys yra užtikrinti, kad biocheminių reakcijų pašaliniai skylimo produktai, vandens garai ir anglies dvideginis turi turėti visas galimybes, dėka natūraliai veikiančių fizikos dėsnių ir su pačių bičių pagalba, pasišalinti iš žiemojančių bičių kamuolio artimiausios aplinkos ir iš avilio dar iki tol, kol vandens garai nepradėjo kondensuotis, ant vidinių avilio paviršių. Trumpai, glaustai būtų galima pasakyti šitaip- kuo blogai įrengtas apšiltinimas, kuris trukdo natūraliai ventiliacijai- geriau nei kokio.
- Normali, sveika bičių šeima, sėkmingai peržiemos ir be kokio apšiltinimo, ir bet kokios konstrukcijos avilyje, jei tik bus galimybės, per lizdo viršų, pasišalinti vandens garams. Į tai, kad prie tokio tipo ventiliacijos, bitės šilumos nuostolių padengimui sunaudos 2-3 kg. daugiau maisto, yra smulkmena į kurią neverta kreipti dėmesio. Sėkmingas peržiemojimas, geras pavasarinis vystymasis, o to pasiekoje gaunamas didesnis medaus derlius patirtus maisto nuostolius, atperka su kaupu jau pavasarinio medunešio metu.
- Šitokį pigų ir greitą žiemojimo būdą verta organizuoti intensyviai bitininkaujantiems, laikantiems didesnius kiekius bičių šeimų. Suprantama, kad prie tokios ventiliacijos reikės kasmet keisti motinas ir gausiai iki 20-25 kg tinkamiausiu laiku sumaitina kokybiško cukraus. Šiuo metu Lietuvoje paplitusiems bedugniams daugiaaukščiams aviliams, ventiliacija turėtų būti būtent tokia – per viršų. Bedugnis avilys, su dadano pusrėmiu, Lietuvos klimato sąlygomis, kad ir idealiai apšiltinant avilio viršų ir šonus, visada apatiniame aukšte duos kondensatą, o iš to ir kitos nepageidaujamos pasekmės.


- Organizuojat avilio ventiliacija pro žiemojančių bičių lizdo apačia, būtina įrengti gaubto formos gerą lizdo apšiltinimą iš viršaus ir šonų. Tokios ventiliacijos organizavimas atims daugiau laiko ir kainuos apšiltinimo medžiagos įsigijimas, bet bičių šeima patirdama žymiai mažiau šilumos nuostolių, sunaudos mažiau maisto ir sutaupys daugiau energijos pavasariniam vystymuisi. Šitokio tipo ventiliacijai priimtinas trumpesnis rėmas ir „aktyvus“ ventiliacinis dugnas. Tiek bitėms , tiek ir mažiems iki 100 šeimų mėgėjiškiems bitynams, šitoks žiemojimo būdas turėtų būti patogus. Kokie privalumai? Šitaip žiemojant nebūtina kasmet keisti bičių motinas ir dar veislinėmis, motinas galima pasiauginti ir iš savo bityno geriausių šeimų, žiemai pakanka sumaitinti 10-15 kg cukraus.
- Jei iki šiol kategoriškai pasisakiau prieš bet kokį ventiliacijos varianto įrengimą virš žiemojančių bičių lizdo, tai dabar, sužinojęs apie unikalias termoginezines bičių žiemos kamuolio savybes, kurios paaiškina sėkmingo žiemojimo drevėje „paslaptį“ pripažįstu, kad priklausomai nuo turimo inventoriaus ir pasirinkto bitininkavimo būdo yra galimi du natūralus ir abu pakankamai efektyvus, per viršų ir per apačią, avilio ventiliacijos būdai.
- Ta pačia proga dar karta, pasisakydamas apie avilio ventiliaciją, pasikartosiu, kad pirmaeilis ir svarbiausias bitininko uždavinys yra bičių šeimai užtikrinti tokį avilį, kuriame jos būtų apsaugotos nuo atmosferos išorės veikimo, graužikų ir kitų jas puolančių parazitų. Visokios įmantrios avilių gamybai naudojamos sintetinės medžiagos ar papildomi bičių lizdo apšiltinimai, ypač jei jų buvimas avilyje kaip nors trukdo natūraliai ventiliacijai ir dar į save sugeria drėgmę yra grynai pačių bitininkų sukurta ir bičių žiemojimą daugiau apsunkinanti negu palengvinanti priemonė.
- Pasakysiu dar daugiau - visokie rėmo trumpinimai ir ventiliaciniai dugnai , palengvinantis ventiliacinius procesus ir neprieštaraujantis bičių biologiniam instinktui daugiau padeda šalinti pačių bitininkų sukurtas problemas. Jaunos motinos, sveikos bitės, geras gausus kokybiškas maistas ir galimybė bičių žiemos kamuolio išskiriamiems pašaliniams produktams natūraliai šalintis iš avilio per viršų ir per apačią yra sėkmingo bitininkavimo pagrindas.

Ta pačia proga, nors šie mano pamąstymai daugiau tinka avilio gamybos temai, savo nuolatiniams oponentams primenu, kad šitoks mano pasisakymas, dar nereiškia, kad atsisakau trumpo rėmo. Trumpas rėmas, keturkampis aukštas ir aktyvi porėminė ertmė visais metų laikais padeda bitėms taupyti energija, sudaro geresnes ventiliacijos sąlygas, galimybė pasukti aukštus taip, kad vieno aukšto korių plokštumos būtų statmenos kito aukšto korių plokštumoms, pagerina bičių komunikacijos sąlygas žiemos laike, su tokiais aukštais yra lengviau ir patogiau dirbti bitininkui , su tais pačiais rėmais patogu sudaryti nukleusus motinų apsivaisinimui.
Pati geriausia , patvariausia ir bitėms gyventi patogiausia tiek daugiaaukščių tiek ir gulsčių avilių gamybai medžiaga yra medis. Vidinės avilio medinės dalys neturėtų būti nei dažomos, nei dar kokiomis nors medžiagomis prisotinamos. Vidiniai naujo avilio paviršiai gali būti paruošiami bitėms gyventi apipurškiant spiritiniu pikio tirpalu, arba apibarsčius pikio dulkėmis išlydyti jas ugnies liepsna. :beer:
Vartotojo avataras
Rolandas30
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: daugiaaukščiai
Bičių rasė: buckfast
Miestas: Žemaitija
Pranešimai: 1013
Užsiregistravo: 2008 Spa 22 , 11:24

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Sau 24 , 11:31

:ok: Jausmas lyg būčiau perskaites gerą, teisingą knygą apie bičių biologiją ir bitininkavimą. AČIŪ :beer:
Vartotojo avataras
Vytautasptn
Patyręs narys
Aviliai: T-18, dadanai
Bičių šeimų skaičius: 8
Bitininkavimo stažas: 15
Bičių rasė: bakfasta
Miestas: Kauno r. Lazdijų r.
Pranešimai: 189
Užsiregistravo: 2010 Vas 13 , 14:51

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Sau 24 , 14:15

Aprašysiu kaip šiuo metu Kanados liongstriomistai daro ištraukiamąją ventiliaciją. Uždaro dugną ir apatinę laką. Apatinės lakos šone palieka 2-4cm. plyšį. (tai labai svarbu) Laka veikia panšiai kaip avilyje šiltuoju būdu. Ant dėžės deda lubeles su skyle. Virš lubelių ir stogo oro tarpas. Toliau lubelių viršutinėje dalyje tarp stogo ir lubelių padaromas plyšys 2-4cm. (viršutinė laka). Ir uždedamas polistireninis stogas (ant senų medinių 22mm. korpusų) Tarp lubelių ir polistireninio stogo visada esti šilto oro pagalvė. Bitės iš rudens pikiuodamos kiek jom reikalinga pasimažina apatinę laką. Tokiu būdu sureguliuoja trauką. Ankstyvą pavasarį kai atšyla oras, bet dar kalnai sniego, bitės apsiskraido per viršutinę, laką kuri yra tarp lubelių ir polistireninio stogo. Su tokia ventiliacija pas juos aviliuose nesikaupia drėgmė. Aišku Kadadoje klimatas nėra toks drėgnas kaip mūsų. Be to savo senus 22mm. medinius korpusus žiemai apšiltina užmaudami specialiais dvisieniais polietileniniais maišais, kurie savaime prisipučia padarydami oro tarpą tarp dviejų polietileno sienelių.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
zalias7
Patyręs narys
Aviliai: Mediniai
Bičių šeimų skaičius: 1-10
Bitininkavimo stažas: 1
Pranešimai: 916
Užsiregistravo: 2009 Lap 22 , 11:59

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Kov 06 , 19:26

Radau labai neblogą straipsnį rusų kalba apie ventiliaciją ir bites, smulkiai išnagrinėtos drevės gyvame ir negyvame medyje ir t.t. 38 puslapyje aprašo dadaninio avilio ventiliacija, beveik vienas prie vieno kaip Trano, tik ten dvi lakos priešingose sienose.

Manau Trano schema su plona diafragma atlieka ta pati kaip ir antra laka, todėl geresnė nes nereikia papildomai gręžioti avilio :) .

P.S. Įsikišau į Trano tema nes niekur daugiau taip smulkiai nebuvo nagrinėjama ventiliacija, jei ne ten pataikiau, atleiskit :shame:
babausis
Patyręs narys
Pranešimai: 79
Užsiregistravo: 2009 Gru 03 , 14:56

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Rgs 06 , 21:30

radau man idomia informacija, tai ir pasidalinsiu, gal bus ir daugiau kam idomu, tema ne visai atitinka, bet tikiuosi stipriai niekas nebars :D

Biciu spieciaus vidaus temperaturos termoreguliavimas, esant zemai (kaireje) ir aukstai (desineje) aplinkos temperaturai. Karscio isejimas pavaizduotas rodyklemis, aktyvios - kryziukais,besiilsincios - taskais.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Rgs 12 , 18:13

Ačiū Babausiui už vertingą informaciją. :beer:
Nors dėl manęs apie 30 metų pavėluota, bet ........būtent tokie, kad ir su spec. aparatūros pagalba, nukopijuoti bičių "laiškai" jauniems bitininkams ir padeda teisingai susivokti apie bičių biologines savybes.

Aš bičių laiškus "skaičiau" gyvai, be aparatų pagalbos, bet pasirodo nedaug kur suklydau, nes tiek bičių spiečiaus,tiek žiemos kamuolio termoreguliavimo principus, pasirodo suvokiau labai panašiai. Tiems, kas gerai yra įvaldęs "bičių kalbą" ir sugebės perskaityti šį babausio čia patalpintą bičių laišką, tikriausiai sužinos -kaip reikia teisingai, įvairiais metų laikais, įruošti avilio ventiliaciją .

Įdomių "laiškų" esu "perskaitęs" stebėdamas kabanti spiečių iki jam pakylant tolimesniam skrydžiui. Gal kokie spec. aparatai kada nors pavaizduos kokiais kanalais susidarančiais spiečiaus viduje ir atsiveriančiais į išore bėgioja spiečiaus motina. Ne vieną kartą , po tokių ilgų stebėjimų įgytas žinias esu panaudojęs, pagaunant spiečiaus motiną.
Labai įdomių dalykų susietu su savo gyvenimo ypatumais kartais "papasakoja" bitės tik reikia turėti kantrybės, laiko ir smalsumo stebėti jas... :think:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Lap 01 , 20:28

Pabandysiu pakomentuoti keleta, mano supratimu, pasitaikančių klaidų bičių šeimas apšiltinant žiemai.

Drėgmei nelaidžios plėvelės uždėjimas ne betarpiškai virš lizdo korių, bet ant lubelių ar ant viršaus apšiltinamos medžiagos. Kodėl?
Drėgmei nelaidi medžiaga neleis pasišalinti iš lizdo į apšiltinimo medžiagą patenkančiai drėgmei ir drėgmė kaupsis apšiltinamoje medžiagoje. Kadangi nei plėvelė, nei šlapia apšiltinama medžiaga jokios šilumos nebesulaiko, o užėjus šalčiams apšiltinimas taps apšaltinimas ir tą apšaltinimą ji atliks dar ilgai atšilus orams. Tokio „ komforto“ bitelėms tikrai nelinkiu..
Dedant plėvelę tiesiai ant lizdo korių negalima jos kraštų užlenkti už diafragmos. Plėvelė turi užsibaigti sulig diafragmos vidiniu pakraščiu.
Kita klaida, kai apšiltinamoji medžiaga virš žiemojančio lizdo korių yra dedama į prieš tai uždėtus mažesnius magazinus. Kodėl?
Toje vietoje, kur dedasi korių peteliai ir taip medienos storis mažesnis, o dar uždėjus magaziną, sutrukdoma tą vietą pridengti apšiltinama medžiaga. Gaunasi tiltas kuriuo šaltis esant lauko temperatūrai minus 10ir dar mažiau, patenka į žiemojančių bičių lizdo vidų. Per šalčius atidengus taip "apšiltintą" bičių lizdą, ties korių galais ir peteliais pamatysime storą šerkšną ir net varveklius.
Mąstykime teisingai, įvertinkime VISAS aplinkybes, ir išvengsime klaidų..... :think:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2792
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Lap 03 , 11:10

Dar keletą minčių apie GERĄ gulsčiojo avilio ventiliaciją.
Dažnas esame matę ar girdėję, kad mūsų senoliai, bičių šeimos lizdo pridengimui, pavasario, rudens ir žiemos laikotarpyje, naudodavo medines lubeles iš viršaus pridengdami sauso šieno, šiaudų ar paparčių prikimštomis pagalvėmis.
Tik prasidėjus vasarai, kai uždėdavo magazinus, medines lubeles pakeisdavo lininiu audeklu. Prasidėjus pagrindiniam vasaros medunešiui, pagalves nuimdavo visai ir virš magazino palikdavo tik vieną lininį audeklą.
Prieš žolines iš magazinų ir kraštinių (iki perų) lizdinių korių išsukę medų, lizdą vėl pridengdavo medinėmis lentelėmis, virš lubelių esančios skylės uždėdavo penėtuvę ir pridengdavo tuo pačiu lininiu audeklu. Galutinai suformavę lizdą žiemai ir baigę maitinti biteles, lininį audeklą pašalindavo ir virš lubelių uždėdavo vėl ŠVIEŽIŲ sausų šiaudų, šieno ar paparčių prikimštą pagalvę, o baigus kristi visų medžių lapams, apie lapkričio vidurį, tokio pat turinio prikimštomis, tik daug mažesnėmis pagalvėlėmis, užkamšydavo ir iš šonų.
Su laiku, stambesni bitininkai, vis dažniau medinių lubelių atsisakė visai, tiesioginiam pirminiam lizdo pridengimui, visais metų laikais, naudojo tik lininį audeklą ir pagalves.

Pigu, paprasta, ekologiška, viskas iš natūralių, šviežių vietinių medžiagų. :ok:

Šiomis apšiltinimo sąlygomis idealus bičių avilio vėdinimas vyksta visais metų laikais, kartu mažinamas ir spietimo instinktas ir pagreitintas atsinešto nektaro išgarinimas, o šaltuoju metų laiku arba vykstant staigiems lauko temperatūros svyravimams, kas budinga mūsų klimatui, gerai palaikoma stabili vidinė lizdo šiluma.
Kadangi mūsų forumo dalyviai yra išsilavinę žmonės, apie natūraliai vykstančius fizikinius procesus, dėl ko puikiai iš avilio pasišalina drėgmė ir lizdo viduje bitėms lengva, minimaliomis fizinėmis pastangomis ir mažiausiomis maisto sąnaudomis , palaikyti optimalią lizdo temperatūrą, nekomentuosiu.

Apie apšiltinimui naudojamus senus sudėvėtus rūbus, kailius, arba po keletą metų apšiltinimo pagalvėse nekeičiamų šieno ar šiaudų turinio ir kitokius „patobulinimus „ ir jų galimas pasekmes- taip pat nekomentuosiu. Tik tenka pastebėti, kad tokių apšiltinimų pas Lietuvos bitininkus dar vis galima rasti.

Šiais, išvystytos pramonės ir chemijos laikais, kalbėti apie tokius paprastus ir nesunkiai kiekvienam suprantamus dalykus, gal ir ne prestižas, bet bitininkams mėgėjams, kad ir su aukštojo mokslo diplomais, kurie kol kas sudaro didžiąją daugumą Lietuvos bitininkų, apie mūsų senolių išmintį, kartais pamąstyti verta. :think:

Sintetinės plėvelės panaudojimas suteikia galimybę daug sparčiau aptarnauti bites, bet visiškai izoliuoja drėgmės pasišalinimą per viršų. Naudojant plėvelę, daug didesnį dėmesį reikia skirti avilio ventiliacijai per apačią. Šis variantas gal daugiau priimtinesnis didesnių bitynų savininkams.
Žinoti verta visokius variantus, o kokį kam pasirinkti ir kas kam priimtinesnis ir patogesnis, spręskite patys. :beer:
Vartotojo avataras
Med
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Dugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius: 250
Bitininkavimo stažas: 20
Miestas: Vilnius
Pranešimai: 1456
Užsiregistravo: 2009 Sau 17 , 19:26

Re: AVILIO VENTILIACIJA

2011 Lap 03 , 15:38

Kaip ir buvau uzsimines anksciau, aviliukus siemet sustaciau ant padangu. Ventiliacija vyksta tik per 4 avilio dugno kampus.
Dar apie tokio podugnio pliusus: uzpustytas toks kiauras dugnas siluma gaudo is zemes, kadangi po sniegu maziau -6 C (apie) nekrenta. Dabar ziurim i avili kuris stovi ant 30 cm aukscio koju - jo dugna bet kokiu atveju saldys saltukas, kuris bus tuo metu. Po aviliu, stovincio ant padangos, saltis nepalenda. Akivaizdi nauda. Ziema apsaugo nuo salcio is apacios, o pavasari - ir pasildo. Vasaros metu padanga apauga zole todel nebuna silumos smugio is apacios.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.

Grįžti į

REKLAMOS PLOTAS