Na va, atrodo, kad ir šioje temoje turėsime įdomų pašnekovą ir žinovą, kas šiuo klausymu yra daroma plačiajame pasaulyje.
Jau pats pirmas Sigito Ūselio (Austėja2)komentaras užvedė pamąstymams . Tai nieko nelaukdamas ir pradėsiu.
Pirmiausia, NETIKIU tuo , kad bitės gali natūraliai įsivystyti atsparumą erkėms ar kaip nors savame lizde, nekeisdamos savo gimtojo lizdo ir palikdamos ten erkėmis užkrėstus perus žuvimui, išmokti apsivalyti nuo erkių.
Būtų labai įdomu sužinoti ko pasiekė tie mokslininkai, kurie siekė išvesti tokią bičių veislę, ar surasti natūraliai gamtoje atsirandančių bičių, kurioms erkės nebesudaro mirtino pavojaus.
Mano mąstymo būdas yra tampriai susietas su gamtos vystymosi logika. Sekant ja, nežinau atvejo, kad koks nors gyvis natūralioje , laikinai neužleisdamas vietos arba pats žūdamas ir taip laikinai sudarydamas karantininę zoną, būtų nugalėjęs parazitą, nes čia tiesiogiai neveikia imuninė sistema.
Prieš bakterijas, virusus- TAIP. Žūnant vienai kuriai nors gyvybės formai, kurią užpuola mirtinos bakterijos ar virusai, visada atsiranda 2-5 procentai individų, kuriems greičiau negu žūna patys, gerai suveikia imuninė sistema ir nugali infekcija, o toliau jau jų palikuonis įgimtu būdu turi tai bakterijai ar virusui imunitetą. Čia šimtai pavyzdžių iš žmogaus gyvenimo istorijos, kol nebuvo išrasti skiepai.
Sekdamas toliau šia logika galima paaiškinti bičių išgyvenimą Černobilio zonoje:
Manau, skubotai žmonėms pasitraukus iš tų vietovių, kartu su jais buvo išvežta ir apie 90 procentų bičių šeimų, kurios nebuvo, greit ,dar tais pačiais metais žuvo arba išgyveno, pagal sekantį scenarijų: Paliktos šeimos buvo ne pačios geriausios ir nemažai erkėtos, dėl ko artimiausiais metais, be žmogaus priežiūros, taip pat didžioji dalis, apie 80 procentų žuvo. Susidarė didžiulės karantininės zonos be bičių ir be erkių. BET, kaip žinome iš erkių tėvynės Indijos , kur bitės gyvena medžiuose ir apsivalo nuo erkių, palikdamos perus su erkėmis žūti, o pačios persikrausto gyventi ant kitos šakos, šis variantas „žinomas“ ir medų nešančioms bitėms. Taip jos pabėga nuo pelių kvepalų , blogo per mažo busto, kandžių, t.t. . Taip jos bando pabėgti ir nuo erkių, pirmam spiečiui prieš paliekant avilį, kaip žinome, apie birželio pradžią, prideda pilnus korius perų ir išskrenda apie puse bičių. Dar žinome, jei spiečius ne iš reikalo, o natūralus, tai toli nelekia, o jei nuo kažko bėga, tai lekia kuo toliau.
Tolesnę situaciją strateguojam tokia:
Avilyje, kadangi liko masė uždengtų perų, liko ir absoliuti dauguma, apie 98 procentai erkių. Daleiskim, kad su bitėmis išskrido tie du procentai erkių, kurie naujoje vietoje toliau veisis. Bet, dalis tų spiečių patraukė į miškus, kur susirado mažus bustus ir pakartotinas spietimas dar tais pačiais metais ar net kitų metų pavasarį bus neišvengiamas. Iš negausių tokių spiečių apie 10 procentu pasitaikis kurie neturės nei vienos erkės. Dalis erkių žus kelionės metu kartu su bitėmis ant kurių juos parazituoja, nes bitėms reikia ir skristi ir erkes maitinti, tai jos iki kelionės galo gali nepatemti. Kadangi tėvinės šeimos dėl erkių gausos žus dar tais pačiais metais, reinvazija beveik nulinė, karantininės zonos susidaro didžiulės, vos ne kaip per ledynmetį. Atsiranda galimybė kai kuriems spiečiams daugintis be erkių. Avilių tuščiu liko daugiau, namų su atvirais langais ir tuščių paliepių taip pat, iš medžių drevių yra kur grįžti. Bitės gyvena ir dauginasi toliau.
Tų įvairių atsitiktinumų , palankių išgyvenimui, gali susidaryti daug. Bet šioje situacijoje imuninė sistema nevaidina jokio vaidmens.
Aš ir rekomenduoju sudaryti kombinuotas situacijas padedančias išgyventi čia ir dabar, bet jos irgi yra paremtos gamtos vystymosi logika ir bičių biologinio instinkto galimybėmis.
Aišku mano aprašytai vienai iš galimų situacijų egzistuoja karantino pakraščiai, kuriuose jau bites prižiūri žmonės ir iš kurių, bitėms gyvenančioms karantine yra galimybės ir vėl užsikrėsti erkėmis, bet dėl didelių miškais apaugusių plotų susidaro per dideli atstumai, kad reinvazija atsikartotu.
Dar vienas scenarijus galimas su galimai erkių jautrumu radijacijai. Bitės, kadangi jų nuodai, kaip teigia mokslininkai padeda šalintis radiacijai net iš kitų organizmų, bitės organizme irgi tikriausiai veikia/ Jei taip, tai galimybės bitėms išgyventi padidėja daug kartų.
Esu pastebėjęs, kad pirmi spiečiai, kurie ir neišreikalo, būna beveik be erkių. Dėl ko taip būna, situacija aprašiau. Labiausiai erkėti yra antri, treti spiečiai ir lengva paaiškinti, kodėl taip yra - atvirų perų nėra, o jaunų bičių kartu su erkėmis išsirita šimtais kas dien .
Nu pradžiai pakaks, laukiu kitų pamąstymų. Po kokios savaitė pakartosiu konkrečiau, ką siūlau daryti, kad be vaistų apsieiti čia ir dabar. Jei nesimąsto, brendžiuko paimkit.