Naujų šeimų sudarymas
Parašytas: 2009 Sau 22 , 23:17
Bičių priežiūros technologija pagal Traną
Naujų šeimų sudarymas ir senų motinų pakeitimas naujomis yra ne tik vienas iš bitininko daugiausiai laiko atimantis, žinių ir praktinių įgūdžių reikalaujantis bičių priežiūros technologinis procesas , bet ir pakankamai rizikingas net ir patyrusiam bitininkui.
Rizikingas ta prasme, kad atėmęs seną motiną, pirmiausiai nesi garantuotas ar sėkmingai bus priimta jaunoji. Jei paduodi jauną ir nevaisingą, ta rizika padidėja dvigubai. Gerai, jei po 10-15 dienų jaunoji, sėkmingai apsivaisinusi, pradeda dėti perus, bet jei neapsivaisina ar žūsta, tai iš tos šeimos tais metais , praktiškai produkcijos gausi nedaug ir turėsi dar daug darbelio, kol šeimą atstatysi į normalią padėtį.
Kol bitininkas jaunas, jam trūksta ir žinių, ir įgūdžių, kad sėkmingai ir greitai tuos darbus atlikti. Suprantama, jei bitininkas mėgėjas ir laiko tik kelias šeimas, tai apie kažkokius tai sunkumus, išskyrus malonumą ir kalbėti neverta. Toks bitininkas vienai motinai atrasti gali skirti valandą ir daugiau, kol net po keletą kartų iš vieno avilio galo į kitą perstumdydamas rėmus, pasieks norimą tikslą.
Kita kalba apie bitininkus, laikančius gerokai didesnį bičių šeimų skaičių. Kiekvienam bitininkui, maždaug po dešimties metų praktikos, šitie darbai sekasi sklandžiai ir dar apie dvidešimt metų atrodo gali kalnus nuverst ir vienas pats prižiūrėti apie 200-300 bičių šeimų. Tik vėliau jau visai kitokio pobūdžio problemos atsiranda su amžiumi. Jei kurį laiką dar gelbsti patirtis ir įgūdžiai, tai vėliau, pasilpus regėjimui ir fizinėms jėgoms, nori nenori privalai keisti ne tik darbo krūvį ir intensyvumą, bet ir apsieiti be kai kurių ,ligi tol, atrodo, būtinų darbų.
Bitininkaudamas ir stebėdamas su kokiomis problemomis susiduria senyvo amžiaus bitininkai, labai intensyviai mąsčiau, ką reiktų įprastinėje bičių priežiūros technologijoje keisti, kad sėkmingai galėčiau bitininkauti ne tik aš pats, sulaukęs jaunystės saulėlydžio, bet kad šią technologija galėtų pasinaudoti ir kiti, silpnesnių fizinių galių bitininkai; paaugliai, moteris ar žmonės, turintys fizinių negalių. Apie tai mąsčiau ir konstruodamas daugiaaukštį avilį su graižais T-18.
Kol bitininkavau su kolūkine klasika ir prisilaikiau mokslininkų rekomenduojamų bičių priežiūros technologijos , tai motinų keitimo ar naujų šeimų sudarymo darbuose kažkuo naujo sumąstyti nelabai ir stengiausi, bet kai savo bityno bites apgyvendinau daugiaaukščiuose, tai taikyti senas gulsčio avilio technologijas pasidarė labai nepatogu. Prie visų nepatogumų dar ir iš tolimų šiltų kraštų nekviestų svečių - varozės erkių , „privažiavo“.
Va tada ir prasidėjo didysis „ persitvarkymo sąjūdis„ kuris užtruko gerą dešimtmetį ir jo sukeltos bangos dar vis nenurimsta iki šių dienų. " Bandžiau viską permąstyti, užsigydyti „ žaizdas“ ir pamėginti, iš savo bičių priežiūros technologijos, pašalinti labiausiai darbo ir atsakomybės reikalaujančius darbus. Gilinantis į pačių bičių elgesį ir kokių priemonių jos imasi kovodamos su parazitais ir ligomis kilo mintis bandyti pasekti jų pavyzdžių ir ne chemijos pagalba erkes stengtis sunaikinti, bet atskiriant dalį bičių su jauna motina sudaryti visai nauja ir švaria nuo erkių šeimą, o senąjį šeimos lizdą su visais užkratais esančiais dar inkubaciniame vystymosi etape, kol nepasiekė tokio lygio kas sunaikintų šeima, pabandyti, kaip nors , drastiškai nežudant pačių bičių ir perų, ir iki rudens dar iš jų išgaunant maksimumą produkcijos, sunaikinti pačiam.
Nors kovai su įvairiomis bičių ligomis ir parazitais buvo mestos didžiulės tarptautinės mokslininkų pajėgos ir sukurta nemažai chemikalų ir jų naudojimo būdų, laistant, purškiant, garinant ar su juostelėmis paduodant į bičių šeimas, vis vien norimo efekto, kad dėl ligų ir parazitų nežūtų bičių šeimos, NEPASIEKTA.
Kaip parodė praktika, erkės ne tik gana greitai, per keletą metų prisitaiko prie vis naujų vaistų, bet savo buvimu platina ir kitas virusines ligas, kuriuos bičių šeimai yra dar pavojingesnės nei pačios erkės.
Kadangi dabartiniame bitininkystės etape kovoje su ligomis susiklostė KAPITULIACINĖS nuotaikos- „nors ir gydysi, bet šeima po kelėtos metų vis vien pasmerkta žūti“, nutariau smulkiau aprašyti bitininkavimo metodą, kurį naudodamas jau kurį laiką sėkmingai bitininkauju ir KAPITULIUOTI prieš erkes tikrai nežadu. Tuo labiau, kad šią technologiją pabandžiusiems taikyti savose bitynuose ir kitiems bitininkams , atsiliepimai yra geri.
Tiek konstruodamas daugiaaukštį avilį su patrumpintu rėmu T-18, tiek ir lipdydamas sau patogią bičių priežiūros technologija, iš esmės nieko naujo nesukūriau. Visas detales tiek aviliui, tiek ir savitam bitininkavimo metodui radau pas seniau bitininkaujančius bitininkus arba atkapsčiau bitininkystės istorijos lobyne. Pačius naudingiausius „patarimus“ ir pavyzdžius, kokiais būdais reikėtu kovoti su ligomis ir parazitais arba koks bičių biologiniam instinktui labiausiai būtų tinkamas avilys - davė pačios bitės. Man liko tik visus racionalius „grūdus“ atliekant lauko bandymus sulipdyti į vieną patogią bitininkavimui technologiją.
Kodėl šį bitininkavimo metodą teisingiausia būtų vadinti ROTACINIU-GYDOMUOJU;
ROTACINIS todėl, kad motina atidirbusi du metus nekeičiama , o brokuojama, kartu su visu savo lizdu, o į jos vietą , buvusios šeimos bičių pagrindu, ant naujų korių su nauja motina sudaroma visiškai nauja šeima.
GYDOMASIS todėl, kad kartu su senąja motina ir jos buvusiu lizdu sunaikinami (išlydomi) visi ten buvę su perais koriai ir per du metus susikaupusiais ten lygų ir parazitų užkratais.
Patarimas.
Prieš pradedant taikyti šį metodą pirmiausiai reikia gerai apmąstyti būsimo darbo eigą ir nuoseklumą (kas po ko) ir kiekvienam pagal savo sąlygas ir turimą inventorių SUSIDĖLIOTI atliekamų darbų prioritetus. Nebūtina visko atlikt iš karto ir per vieną dieną. Kaip ir prieš kiekvieną darbą, norint, kad darbas vyktu sklandžiai, tam būtina gerai iš anksto pasiruošti ,o tai ypač svarbu dirbant su bitėmis, nes bet koks bereikalingas lakstymas kada jau atidarytas avilys, ieškant reikiamų įrankių ar avilio dalių, labai nervina ne tik bites bet ir patį bitininką. Dėl blogo pasiruošimo atlikt vieną ar kitą darbą, ypač jauniems bitininkams dažnai pats darbas tampa tikru košmaru ne tik pačiam bitininkui, bet ir bitėms. Čia yra apie ką padiskutuoti ir net pasitreniruoti kokio seminaro metu, bet diskusija vaisinga gali būti tik tarp tų kurie jau pabandė tai daryti ir jau turi šiokios tokios patirties ir kompetencijos kritiškai vertinti tai kas sakoma, o ne kritikuoti vadovaujantis tik įsivaizduojamais ir teoriniais pamąstymais.
Kadangi šį metodą forume jau prieš keletą metų buvau šiek tiek aprašęs ir sulaukęs kritikos iš oponentų, dėl senosios šeimos naikinimo ir atseit per daug imlaus darbui, tai naujame metodo aprašyme stengsiuos visus reikalingus atlikti darbus aprašyti atskirai ir palygint, laiko ir darbo atžvilgiu, su įprastais metodais, kurie visų bitininkų atliekami siekiant tų pačių tikslų. Visų reikiamų atlikti darbų aprašymas krūvoje, tikrai duoda daug darbo reikalingumo vaizdą.
Darbai kurie būtini atlikt bitininkaujantiems taikant rotacini- gydomąjį metodą.
Pirmas. Iš dvejų metų senumo šeimos atskirti magazine esančias ir lauko bites į atskirą avilį.
Antras. Iš senosios šeimos lizdo į atskirtų bičių magaziną perkelti vieną korį su labai jaunais dar kiaušinėlio stadijos perais.
Trečias. Jaunos motinos įdavimas.
Ketvirtas. Senosios šeimos pašalinimas iš bityno ir nuvežus į naują vietą, sujungimas po dvi šeimas į vieną.
Penktas. Galutinis senųjų šeimų brokavimas.
Štai ir visi darbai.
O dabar pamąstymui tiems kam tas metodas atrodo darbui imlus.
Kaip pastebėjote, minėtuose darbuose nėra nei vieno kokio nors gydymo būdo chemikalais, dėl ko jokiais gydymo preparatais „nepaskaninamas“ medus ir jais nenuodijama motina. Jei bitės nuolat keičiasi ir tų chemikalų per savo amžių gauna tik 1-2 kartus, tai motina jų gauna tiek kiek per visus tuos du metus yra gydoma šeima. Manau, kad ne vien erkių atnešti virusai, bet ir gydomųjų chemikalų poveikis motinai turi įtakos staigiam rudeniniam šeimos nusilpnėjimui ir net žuvimui.
Nėra reikalo ieškoti senos motinos ir stengtis sėkmingai įdavinėti naują. Ypač tai aktualu jauniems , nepatyrusiems bitininkams.
Bičių gydymui nereikia pirkti jokių vaistų ir jų padavimui reikiamos įrangos. Nereikia aviliuose įrenginėti jokių porėmių erkėms surinkti ir veltui trukti laiką joms skaičiuoti.
Šitų darbų paprasčiausiai nebelieka jei taikomas šis traniškas bičių „gydymo“ priežiūros metodas.
Penktą ir ketvirtą darbus kiekvienas bent kiek labiau „prinokęs“ bitininkas ir taip atlieka t.y. ir šeimas prie medingų veža, ir rudeni jungia ar brokuoja. Kuris to nedaro, iki pavasario pati „gamta“ už jį padaro. Bitininkui belieka pavasariais tik avilius nuo bičių lavonėlių išvalyti.
Naujų šeimų sudarymas ir senų motinų pakeitimas naujomis yra ne tik vienas iš bitininko daugiausiai laiko atimantis, žinių ir praktinių įgūdžių reikalaujantis bičių priežiūros technologinis procesas , bet ir pakankamai rizikingas net ir patyrusiam bitininkui.
Rizikingas ta prasme, kad atėmęs seną motiną, pirmiausiai nesi garantuotas ar sėkmingai bus priimta jaunoji. Jei paduodi jauną ir nevaisingą, ta rizika padidėja dvigubai. Gerai, jei po 10-15 dienų jaunoji, sėkmingai apsivaisinusi, pradeda dėti perus, bet jei neapsivaisina ar žūsta, tai iš tos šeimos tais metais , praktiškai produkcijos gausi nedaug ir turėsi dar daug darbelio, kol šeimą atstatysi į normalią padėtį.
Kol bitininkas jaunas, jam trūksta ir žinių, ir įgūdžių, kad sėkmingai ir greitai tuos darbus atlikti. Suprantama, jei bitininkas mėgėjas ir laiko tik kelias šeimas, tai apie kažkokius tai sunkumus, išskyrus malonumą ir kalbėti neverta. Toks bitininkas vienai motinai atrasti gali skirti valandą ir daugiau, kol net po keletą kartų iš vieno avilio galo į kitą perstumdydamas rėmus, pasieks norimą tikslą.
Kita kalba apie bitininkus, laikančius gerokai didesnį bičių šeimų skaičių. Kiekvienam bitininkui, maždaug po dešimties metų praktikos, šitie darbai sekasi sklandžiai ir dar apie dvidešimt metų atrodo gali kalnus nuverst ir vienas pats prižiūrėti apie 200-300 bičių šeimų. Tik vėliau jau visai kitokio pobūdžio problemos atsiranda su amžiumi. Jei kurį laiką dar gelbsti patirtis ir įgūdžiai, tai vėliau, pasilpus regėjimui ir fizinėms jėgoms, nori nenori privalai keisti ne tik darbo krūvį ir intensyvumą, bet ir apsieiti be kai kurių ,ligi tol, atrodo, būtinų darbų.
Bitininkaudamas ir stebėdamas su kokiomis problemomis susiduria senyvo amžiaus bitininkai, labai intensyviai mąsčiau, ką reiktų įprastinėje bičių priežiūros technologijoje keisti, kad sėkmingai galėčiau bitininkauti ne tik aš pats, sulaukęs jaunystės saulėlydžio, bet kad šią technologija galėtų pasinaudoti ir kiti, silpnesnių fizinių galių bitininkai; paaugliai, moteris ar žmonės, turintys fizinių negalių. Apie tai mąsčiau ir konstruodamas daugiaaukštį avilį su graižais T-18.
Kol bitininkavau su kolūkine klasika ir prisilaikiau mokslininkų rekomenduojamų bičių priežiūros technologijos , tai motinų keitimo ar naujų šeimų sudarymo darbuose kažkuo naujo sumąstyti nelabai ir stengiausi, bet kai savo bityno bites apgyvendinau daugiaaukščiuose, tai taikyti senas gulsčio avilio technologijas pasidarė labai nepatogu. Prie visų nepatogumų dar ir iš tolimų šiltų kraštų nekviestų svečių - varozės erkių , „privažiavo“.
Va tada ir prasidėjo didysis „ persitvarkymo sąjūdis„ kuris užtruko gerą dešimtmetį ir jo sukeltos bangos dar vis nenurimsta iki šių dienų. " Bandžiau viską permąstyti, užsigydyti „ žaizdas“ ir pamėginti, iš savo bičių priežiūros technologijos, pašalinti labiausiai darbo ir atsakomybės reikalaujančius darbus. Gilinantis į pačių bičių elgesį ir kokių priemonių jos imasi kovodamos su parazitais ir ligomis kilo mintis bandyti pasekti jų pavyzdžių ir ne chemijos pagalba erkes stengtis sunaikinti, bet atskiriant dalį bičių su jauna motina sudaryti visai nauja ir švaria nuo erkių šeimą, o senąjį šeimos lizdą su visais užkratais esančiais dar inkubaciniame vystymosi etape, kol nepasiekė tokio lygio kas sunaikintų šeima, pabandyti, kaip nors , drastiškai nežudant pačių bičių ir perų, ir iki rudens dar iš jų išgaunant maksimumą produkcijos, sunaikinti pačiam.
Nors kovai su įvairiomis bičių ligomis ir parazitais buvo mestos didžiulės tarptautinės mokslininkų pajėgos ir sukurta nemažai chemikalų ir jų naudojimo būdų, laistant, purškiant, garinant ar su juostelėmis paduodant į bičių šeimas, vis vien norimo efekto, kad dėl ligų ir parazitų nežūtų bičių šeimos, NEPASIEKTA.
Kaip parodė praktika, erkės ne tik gana greitai, per keletą metų prisitaiko prie vis naujų vaistų, bet savo buvimu platina ir kitas virusines ligas, kuriuos bičių šeimai yra dar pavojingesnės nei pačios erkės.
Kadangi dabartiniame bitininkystės etape kovoje su ligomis susiklostė KAPITULIACINĖS nuotaikos- „nors ir gydysi, bet šeima po kelėtos metų vis vien pasmerkta žūti“, nutariau smulkiau aprašyti bitininkavimo metodą, kurį naudodamas jau kurį laiką sėkmingai bitininkauju ir KAPITULIUOTI prieš erkes tikrai nežadu. Tuo labiau, kad šią technologiją pabandžiusiems taikyti savose bitynuose ir kitiems bitininkams , atsiliepimai yra geri.
Tiek konstruodamas daugiaaukštį avilį su patrumpintu rėmu T-18, tiek ir lipdydamas sau patogią bičių priežiūros technologija, iš esmės nieko naujo nesukūriau. Visas detales tiek aviliui, tiek ir savitam bitininkavimo metodui radau pas seniau bitininkaujančius bitininkus arba atkapsčiau bitininkystės istorijos lobyne. Pačius naudingiausius „patarimus“ ir pavyzdžius, kokiais būdais reikėtu kovoti su ligomis ir parazitais arba koks bičių biologiniam instinktui labiausiai būtų tinkamas avilys - davė pačios bitės. Man liko tik visus racionalius „grūdus“ atliekant lauko bandymus sulipdyti į vieną patogią bitininkavimui technologiją.
Kodėl šį bitininkavimo metodą teisingiausia būtų vadinti ROTACINIU-GYDOMUOJU;
ROTACINIS todėl, kad motina atidirbusi du metus nekeičiama , o brokuojama, kartu su visu savo lizdu, o į jos vietą , buvusios šeimos bičių pagrindu, ant naujų korių su nauja motina sudaroma visiškai nauja šeima.
GYDOMASIS todėl, kad kartu su senąja motina ir jos buvusiu lizdu sunaikinami (išlydomi) visi ten buvę su perais koriai ir per du metus susikaupusiais ten lygų ir parazitų užkratais.
Patarimas.
Prieš pradedant taikyti šį metodą pirmiausiai reikia gerai apmąstyti būsimo darbo eigą ir nuoseklumą (kas po ko) ir kiekvienam pagal savo sąlygas ir turimą inventorių SUSIDĖLIOTI atliekamų darbų prioritetus. Nebūtina visko atlikt iš karto ir per vieną dieną. Kaip ir prieš kiekvieną darbą, norint, kad darbas vyktu sklandžiai, tam būtina gerai iš anksto pasiruošti ,o tai ypač svarbu dirbant su bitėmis, nes bet koks bereikalingas lakstymas kada jau atidarytas avilys, ieškant reikiamų įrankių ar avilio dalių, labai nervina ne tik bites bet ir patį bitininką. Dėl blogo pasiruošimo atlikt vieną ar kitą darbą, ypač jauniems bitininkams dažnai pats darbas tampa tikru košmaru ne tik pačiam bitininkui, bet ir bitėms. Čia yra apie ką padiskutuoti ir net pasitreniruoti kokio seminaro metu, bet diskusija vaisinga gali būti tik tarp tų kurie jau pabandė tai daryti ir jau turi šiokios tokios patirties ir kompetencijos kritiškai vertinti tai kas sakoma, o ne kritikuoti vadovaujantis tik įsivaizduojamais ir teoriniais pamąstymais.
Kadangi šį metodą forume jau prieš keletą metų buvau šiek tiek aprašęs ir sulaukęs kritikos iš oponentų, dėl senosios šeimos naikinimo ir atseit per daug imlaus darbui, tai naujame metodo aprašyme stengsiuos visus reikalingus atlikti darbus aprašyti atskirai ir palygint, laiko ir darbo atžvilgiu, su įprastais metodais, kurie visų bitininkų atliekami siekiant tų pačių tikslų. Visų reikiamų atlikti darbų aprašymas krūvoje, tikrai duoda daug darbo reikalingumo vaizdą.
Darbai kurie būtini atlikt bitininkaujantiems taikant rotacini- gydomąjį metodą.
Pirmas. Iš dvejų metų senumo šeimos atskirti magazine esančias ir lauko bites į atskirą avilį.
Antras. Iš senosios šeimos lizdo į atskirtų bičių magaziną perkelti vieną korį su labai jaunais dar kiaušinėlio stadijos perais.
Trečias. Jaunos motinos įdavimas.
Ketvirtas. Senosios šeimos pašalinimas iš bityno ir nuvežus į naują vietą, sujungimas po dvi šeimas į vieną.
Penktas. Galutinis senųjų šeimų brokavimas.
Štai ir visi darbai.
O dabar pamąstymui tiems kam tas metodas atrodo darbui imlus.
Kaip pastebėjote, minėtuose darbuose nėra nei vieno kokio nors gydymo būdo chemikalais, dėl ko jokiais gydymo preparatais „nepaskaninamas“ medus ir jais nenuodijama motina. Jei bitės nuolat keičiasi ir tų chemikalų per savo amžių gauna tik 1-2 kartus, tai motina jų gauna tiek kiek per visus tuos du metus yra gydoma šeima. Manau, kad ne vien erkių atnešti virusai, bet ir gydomųjų chemikalų poveikis motinai turi įtakos staigiam rudeniniam šeimos nusilpnėjimui ir net žuvimui.
Nėra reikalo ieškoti senos motinos ir stengtis sėkmingai įdavinėti naują. Ypač tai aktualu jauniems , nepatyrusiems bitininkams.
Bičių gydymui nereikia pirkti jokių vaistų ir jų padavimui reikiamos įrangos. Nereikia aviliuose įrenginėti jokių porėmių erkėms surinkti ir veltui trukti laiką joms skaičiuoti.
Šitų darbų paprasčiausiai nebelieka jei taikomas šis traniškas bičių „gydymo“ priežiūros metodas.
Penktą ir ketvirtą darbus kiekvienas bent kiek labiau „prinokęs“ bitininkas ir taip atlieka t.y. ir šeimas prie medingų veža, ir rudeni jungia ar brokuoja. Kuris to nedaro, iki pavasario pati „gamta“ už jį padaro. Bitininkui belieka pavasariais tik avilius nuo bičių lavonėlių išvalyti.