B I T Ė S

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

B I T Ė S

2009 Sau 13 , 19:08

Kalbant apie bičių priežiūros metodika, būtų neleistina nepakalbėti ir apie pačią bitę.
Mes bitininkai, kurie daugiau nei kitų profesijų žmonės pažįstame bičių gyvenimą, dažnai stebimės bičių bendruomeninio gyvenimo tvarka ir racionalumu. Bitėms tikriausiai neegzistuoja tokios sąvokos kaip prabanga, komfortas, svaigalai, dykinėjimas, bereikalingas energijos švaistymas ir t.t. Iš bičių galime pasimokyti ekonomikos, architektūros, koncentruoto maisto gaminimo, bendruomeninio gyvenimo organizuotumo, pasiaukojimo, sugebėjimo prisitaikyti gyventi įvairiuose klimatinėse zonose ir t.t. Jei kitas čia išvardintas savybes galima pastebėti ir pas kitus gamtoje egzistuojančius gyvūnus, tai sugebėjią, iš lauke randamų žaliavų, keičiant jų sudėtį ir kokybę perdirbti ir paruošti maistą tinkamą ilgam naudojimui, turi tik labai nedaugelis, kurių tarpe ir žmogus. Nors žmogų, teisingumo dėlei, nereiktų prilyginti bitei, nes jis tai daro naudodamas daug yvairių chemikalų ir taip blogindamas maisto kokybę. Bitė yra panaši į žmogų dar ir sugebėjimu prisitaikyti gyventi įvairiuose klimatinėse zonose, kai tuo tarpu kiti gyvūnai apsiriboję tik vienoje ar dviejose klimatinėse zonose. Nors bites žmonės prižiūri jau daug šimtus metų ir yra apginta šimtai mokslinių disertacijų, bet vis dar vyksta diskusijos dėl pačių racionaliausių ir tinkamiausių bičių priežiūros technologijų ir avilių.
Bitės gyvena ne kažkur kosmose, vandenyno dugne, ar žemės gelmėse. Visas jų gyvenimas labai lengvai prieinamas ir, pasinaudojant šiuolaikinio mokslo galimybėmis, galima išsiaiškinti viską iki smulkmenų. Kiek daug visokių gamtos paslapčių su mokslo pagalba jau yra išsiaiškinta ir žinoma, bet žmonių pasaulis ir atliekami įvairūs darbai vis dar pilni įvairių prasimanytų dievų ir demonų. Kodėl taip yra? Kas trukdo?
Manau, kad viską išsiaiškinus bitininkavimas prarastų dalį savo romantikos ir žavesio. Tikriausiai visas įdomumas ir romantika ir yra nežinomybėje, eksperimentuose ir ieškojimuose. Medus tik bičių ir gamtos maloni, saldi ir materiali dovana už įdėtas pastangas. Dar visai nesenai seniesiems bitininkams bitės buvo „dievo sutvertos“. Jų bitininkavimo technologija buvo apgaubta paslapties, romantikos, prietarų ir papročių. Neretas bičiulis pelenų dienos rytą apie avilius pabarstydavo pelenų, kad bitės nesirgtų, arba po avilio stogu padėdavo šventintų verbų -kadagio krūmo šakelę, kad bičių niekas neišdraskytų ir tokią pat šakelę įdėdavo į dūminę prieš eidamas pavasarį pirmą kartą po žiemos bičių apžiūrėti pro laką bites apdūmindavo, kad bitės taikios būtų ir daug medaus prineštų.
Jaunoji bitininkų karta į bites žiūri daug pragmatiškiau. Dažnas laikydamas jų didesnį skaičių ir prižiūrėdamas pagal pažangiausias technologijas, pragyvena iš jų ir išlaiko savo šeimas. Rašau ir mąstau, kodėl daugumas senosios kartos bitininkų neskuba pereiti prie „ pinigų darymo“, prižiūrint bites, technologijų. Matomai jiems, kaip ir man yra sunku skirtis su pilnomis romantikos ir paslapčių bičių priežiūros technologijomis todėl nemažai kvailysčių yra daroma sąmoningai, dėl įdomumo.
Žmonės, skirtingai negu bitės, kažką tai daro ne vien todėl kad jų veiksmai yra būtini išgyventi ar kad atneštų didesnę naudą negu įdėtos sąnaudos, bet ir todėl, kad sukeltų teigiamas ar neigiamas emocijas, sužadintų jausmus, teiktų malonumą, sunkumų nugalėjimo ir atradimų džiaugsmą. Todėl žmogui be duonos reikia ir žaidimų, dainų, svaigalų, sporto varžybų, dievų, raganų, velnių, burtininkų , pranašų, kunigų, partijų, kvaišalų, azarto, rizikos, prabangos ,turtų, garbės ir t.t. Sveiką protą, saiką ir sąžinę praradusiems reikia draudžiamų įstatymų, gydimo įstaigų, policijos, teismų, kalėjimų, karų, nuodėmių atleidimo, ir t.t. Taip tikrai žmogaus ir bitės gyvenimai nepalyginami – bitės vadovaujasi tik savo biologiniu instinktu, o žmogui dažnai pakiša koją jausmai, gobšumas, pavydas, pinigai ar religiniai įsitikinimai. Lieka tik stebėtis, kad žmogus, turėdamas tokį organą kaip smegenis, kurių pagalba gali mąstyti ir daryti logiškas išvadas, prisigalvoja tiek daug neracionalių ir savo gyvybei žalingų dalykų. Jeigu žmonės nors truputį imtų pavyzdį iš bičių ir savo gyvenimą pradėtų tvarkyti racionaliau, pirmiausia turėtų atsisakyti gamtos teršimo, karų, religijų, kvaišalų, globalizacijos, žemės ūkio ir maisto chemizacijos, sukurti vieną bendrą žemės gyventojų bendravimo kalbą, ir patį didžiausią dėmesį skirti švietimui ir mokslui. Tikėkimės, kad jau šiame amžiuje žmonijai užteks sveiko proto atsisakyti įvairių dogmų ir kaip mąstymo būdą pasilikti tik mokslą. Laikas baigti ginčytis dėl fantastinių būtybių, kurių negalima įrodyti faktais ir bent mokyklose apie tokių būtybių egzistavimą nemeluoti vaikams.
Ir tik įvertinęs visą sudėtingą žmogaus prigimtį, pradedi suprasti, kad bitininkai gal nelabai ir nori , kad jiems būtų pasakoma kaip ir kokiame avilyje geriausia būtų bitininkauti. Daug maloniau yra eksperimentuoti patiems ir bitininkauti kiekvienam pagal savo supratimą, fizinį pajėgumą ir turimą patirtį. Daugumas bitininkauja tikrai ne vien dėl medaus, lygiai taip pat, kaip meškeriotojas grįžta laimingas, kad ir be žuvies, arba medžiotojas be laimikio.
Šiandien mokslas pajėgus paaiškinti beveik viską, bet žmogus paprasčiausiai to nenori. Savo rankomis užauginta duona visada skalsesnė ir gardesnė. Nepykime ir ant vaikų, kad neklauso tėvų patarimų, nes jie irgi nori viską atrasti ir išbandyti patys, kad ir nudegdami arba žūdami. Taip pat nepykime ir ant bitininkų, kad dažnai, kad ir klysdami, iškilusias problemas imasi spręsti patys. Tuo labiau, kad šiuo metu tų problemų susijusių su masiniu bičių šeimų žuvimu yra nemažai.
Pasigendame aktyvesnės mokslininkų, jeigu tokių kažkur Lietuvoje yra, veiklos. Nieko nebegirdėti apie atliekamus mokslinius darbus, apie pažangesnių bičių priežiūros technologijų tobulinimą. Nesuprantu, ar lėšų, ar gabių žmonių trūksta. Tik tiek žinau, kad tikram mokslininkui lėšos nėra svarbiausia, o gera galva ir mokslinis entuziazmas. Šiuo metu Lietuvos bitininkystę yra ištikusi gili tikro autoriteto krizė, neturime stipraus mokslo centro kas LBS vadovybei padėtų formuoti Lietuvos bitininkystės ateities viziją. Šitokia vizija būtų geras orientyras tiek pradedantiems bitininkams tiek bitininkus aptarnaujantiems verslininkams planuojant strategija ir taktiką ateičiai.
Mieli bičiuliai, esant tokioms sąlygoms stenkimės bendrauti, dalinkimės patirtimi, džiaugsmais atradimais ir patarimais, būkime tolerantiški kitų nuomonei ir darbams
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2009 Vas 28 , 15:19

Pamaskvėje žiemojančios"Pakruojo grynaveislės" Kicės spiečiaus bitės. :lol:
Nuotrauka daryta 2006m. gruodžio 2 d. Buvo stebimos visą žiemą ir išgyveno iki 2007m. balandžio mėn pradžios. Kai jau beliko tik gera sauja, bitininkas jas persikėlė į avilį. Atkreipkite dėmesį į korių skaičių, lizdo formą, tarp rėmų matomas žiemojančias bites, vašku auždarytus viršuje tarprėmius. Telefonu, šnekėjau su tą spiečiu stebėjusiu bitininku, tai štai ką pasakė: Sniegui iškritus, bites puolė zylės, tai kad jų per kokį mėnesį neišnaikintų, per atstumą buvo apsaugotos tinklu. Ta žiema papuolė nešalta, gal tik kokia savaitę lauko temperatūra laikėsi žemiau 20. Kraštinės bitės pamažu vis birėjo ant žemės ir kai jau buvo matyti, kad jos daugiau nebetems , bitininkas jų pasigailėjo. Tų bičių likimą su jas prižiūrinčio bitininko pagalba, stebėjo daug rusijos bitininkų.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Kov 01 , 20:43, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2009 Kov 01 , 21:19

Kaip čia pasakius kice, gal ir žiauru, bet gryna gamta tokia yra. Jų ten niekas specialiai neapgyvendino, jos pačios. Yra manoma, kad šiais laikais naturalioje gamtoje iš šimto spiečių išgyvena gal koks vienas. Čia forume, skaičiau kažkieno komentarą, kad bitės gali gyventi ir šuns būdoje ir kad joms rėmelio išmatavimai ar avilio konstrukcija mažiausiai rūpi. Į šotokį pamąstymą galiu pasakyti taip - gyventi gali kurį metų laiką, bet išgyventi ir kitais metais daugintis - NE. Gamtoje veikia naturali atranka ir tik tos bitės, kuriuos sugebėjo prisitaikyti prie mūsų gamtos sąlygu, gyveno ir dauginosi, o dar "kietesnės" nukeliavo dar toliau į šiaurę iki Karelijos, Baškyrijos. Skaičiau, kad žodis baškyras, jų kalboje reiškia -bitininkas, tai išeina kad Baškyrija mūsų kalboje būtų lyg ir bitininkyja. Dėka žiaurios naturalios atrankos ir mes žmonės, per badus, marus, raupsus, šiltines,išgyvenome iki šių laikų ir tik medicinos mokslo išsivystymas nutraukė tą žiaurumą. Gerai tai ar blogai ir vėl kaip į tai pažiūrėsi. Gerai, kad gali gyventi tie kurie be medicinos pagalbos senei būtų išmire, bet blogai, kad žmogus, kaip gamtos įndividas, nebetobulėja, nebevystosi. Dėka medicinos išsivystymo toliau nustojo vystytis žmogaus biologinis instinktas ir žmogus tapo medicinos įkaitas.
Bitės irgi, jei ne žmogus, tikriausiai šiandiena Lietuvoje būtų tik retenybė. Žmonės įsiveždami pietinių rasių bičių pablogino mūsų vietinių bičių biologinį instinktą ir jos be žmogaus pagalbos tikrai kad nebišgyventų ir iš vis ar tų tikrų vietinių kur nors Lietuvoje dar yra, tikriausiai tik vietinės Pakruojo, Skuodo ir t.t. :wasntme:
Sugriuvus kolūkiams turėjau savo apie šimtą šeimų ir prasidėjus namo statybai, nebeturėdamas laiko, tolimesniose dvėjose bitynuose palikau bites gyventi savistoviai. Pavasari prasidėjus sodams žydėti, nuvažiuodavau iš karto išplėsdavau lizdus ir uždėdavau meduves, o rudenį nuvažiodavau paimti medų ir iš karto surinkti lizdą žiemai. Jokių paildomų maitinimų ar gydymų. Po trijų tokių metų iš 60 šeimų liko aštuonios, bet ir tos pačios be mano pagalbos tą žiemą būtų pasibaigusios nes erkių buvo daug daugiau kaip bičių. Išvada tokia, tinkanti visiems gyviems padarams - jei pradėjei prižiūrėti, tai ir prižiūrėk, kitaip greit neteksi, nes tas prižūrimasis be priežiūros gyventi nebemoka.
Girdėjau ir geresnių naujenų: pastebėta, kad bitės labai greit, net per 20-30 metų prisitaiko prie vietinių salygų ir išmoksta gyventi pagal vietinės gamtos sąlygas. Tą prasme, pasakyme, kad bitės Pakruojo ar Skuodo, truputį tiesos visdėlto ęsama. Reiškia jei dėl įvairių krizių ar dėl kitokių kataklizmų nustosime bites atsivežti iš Danijos, Įtalijos ar Kaukazo, tai po kurio laiko galime turėti vėl vietinių bičių. Protingi jauni bitininkai galėtų važioti į Baškyriją ir motinas atsivežti iš ten, tai tos jau po penkių metų taptų vietinės. Iš blogesnių gamtinių sąlygų atsivežti tiek augalai tiek gyvūnai visada gerai jaučiasi. Taip kaip ir iš vienturtės dukros žmona būna bloga, o iš bėdnos ir daugiavaikės šeimos - gera. Čia patarimas nevedusiems bitininkams. :wasntme:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2009 Bir 06 , 23:50

Bičių motinų išvaizda keičiasi su amžiumi, kaip ir kiekvienos gyvos būtybės. Lengviausia bičių motinų amžiu yra nustatyti pagal sparnus.
Pirmoje nuotraukoje motinos amžius tik metai, antroje - du, trečioje - keturių metų. Sparnai jau iki pusės nutrupėję. Esu turėjęs įtalų veislės motiną, kuriai buvo penki metai ir buvo jau visai be sparnų, bet dėjo kiaušinius normaliai, kaip dvimetė. Atrodė klaikiai, kaip koks šlykštus kirminas, bet bitės ją labai mylėjo ir "svita" apie ją susidarydavo 5-6 bitės.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2009 Bir 07 , 20:20

MOKSLININKAI mano, kad praėjus dviem trim valandom paduoti motiną jau yra rizikinga, nes bitės motinos pasigenda jau po 0,30 min., o po dvėjų val. jau pasirenka jaunus vikšrelius, iš kurių augins motiną ir tada nelabai palankiai būna nusiteikusios naujos motinos atžvilgiu. Nors ir keista, bet šį kartą su mokslininkais sutinku.
Jei motina yra vaisinga, tai dar nieko, bet jei nevaisinga ir jau išsiritusi, ir dar po išsiritimo yra praėję dvi, trys paros, tai reikalas visai rizikingas. Esu bandęs 2-3 paras uždaręs to paties avilio viduje palaikyti jų pačių turėtą motiną, tai peržiūrėjus lizdą, jau galima matyti "tempiamų" apie dešimt motininių akelių.
Naują motiną paduoti reikia tuojau pat kai tik atimama seniji, bet per kandį pastą arba subadytą vaško plokštelę, kad po 0,5-1 val bitės galėtų išsivesti. Aš naudodavau vaško plokštelę. Priežąstis ta, kad jei motinos išėjimą užblokuoji su kandį, tai bitės, jei motinos ir nepriima, visvien ją paleidžia, o po to užmuša ,o bitininkas ramiai laukia kada pradės dėti, o kai po 10-15d. pasižiūri - jau ritasi gelbėjimosi motinos. Paduoti motiną per subadytą vaško plokštelę yra gerai todėl, kad bitės, jei motinos nepriima, tai užsiuva prabadytas skylutes ir motinos neišleidžia, bet ir neužmuša. Po 3-5 val padavimo jau gali pažiūrėjęs matyti - priėmė ar ne.
Aš prktiškai keisdavau motinas arba vaisingas, arba paduodavau dar neišsiritusias su lopšeliu. Paduodant su lopšeliu nereikia skubėti, ta galima daryti 10 dienų laikotarpyje, nors geriau jau po 1-2dienų. Visada iš lopšelio iširitusią bitės priima kaip savo užauginta. Jauna išsiritusi motina turi kelias paras laiko sunaikinti visas bičių auginamas savas gelbėjimosi motinas. Bitės jai to daryti netrukdo, nes tos dar tebėra lieliukės vystymosi stadijoje ir neleidžia jokių garsų. Reikalas praktikokje patikrintas ir neblogai veikia.
Jauną nevaisinga motiną reikia stengtis paduoti, po išsiritimo, per 1-3paras. Po išsiritimo jauna motina turi gauti tiesiai iš bičių kokybišką maitinimą pienelio pavidale ir tik tuo atveju ji per penkias dienas baigia pilnai vystytis. Dažnai praktikoje tas penkias dienas motina praleidžia uždaryta, kad ir su keliomis bitėmis- palydovėmis, bet vis vien jau krenta jos kokybė dėl nepilnaverčio maisto. Štai kodėl yra geriausia motiną paduoti dar neišsiritusią. Štai kodėl dažnai bitės jauną ką tik apsivaisinusią motiną tuojau keičia. Štai kodėl jauną motiną reikia stengtis paduoti bitėms kuo greičiau, nes yra brangi kiekviena valanda. Štai kodėl jaunų motinų negalima siuntinėti paštu, ar laikyti uždarius laukti kol kas nupirks, kas dažnai pasitaiko lietuvoje.
Paštu persiuntinėti ar pervežynėti galima ilgesnį laiką tik vaisingas motinas tik prieš tai joms parūpinus bičių palydovių, maisto ir užtikrinant narvelyje reikiamą oro drėgmę. Dar čia nekalbėjau apie temperatūros svarbą, apie apsaugojimą nuo pašalinių kvapų ir apie paduodant motinas reikiamą rankų švarą. Jei pradėti šnekėti apie motinų kokybišką auginimą ir iki pat padavimo į būsimą šeimą - tai šiame procese yra tiek "smulkmenų" apie kurias galima parašyti storą knygą.
Mėgėjas bitininkaudamas su spietybinėmis visų tų trūkumų išvengia, bet lieka pagrindinis trūkumas, dėl ko daugiausia motinos dirbtinai ir auginamos, tai jų spietlumas.
Tolimesnį motinų auginimą įnkubatoriuje, po jų uždengimo , mano manymu, galima tik paskutines dvi dienas, prieš joms išsiritant.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2009 Bir 07 , 21:14

Jaunų motinų priėmimą galima žymiai pagerinti jei jaunos motinos narvelį patepi spiritiniu pikio tirpalu su jame esančiomis apmerktomis keliomis senomis motinomis, arba sintetiniais motinino fermono "Apiroi" ir "Apimil" tepalais.
Spiritinis pikio ir motinų antpilas yra mano paties išmąstytas ir išbandytas, o tepalai - rusų bitininkų.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 18 , 10:39

Labas vakaras.

Man labai imponuoja Jusu entuziasmas. Is tikruju biciu gyvenimas nuostabus - daug klausimu, o atsakimu mazai. Esate daug isbandes - manau, jeigu musu mokslininkai roditu tiek aktyvumo, tyriant biciu ir bitininku problemas, bitininkavimas taptu lengvesnis.

Deja, i Jusu klausymus paprastu ar trumpu atsakymu nera.
Kiek suprantu, vienas ar antras draugijos pirmininkas dalivauja (ar nors skaito) sitam tinklalapyje.
Jeigu idomu, galeciau rudeni 2011 m. seminara apie biciu motinas ir biciu rases pravesti - siuo atveju nemokamai.
Jeigu sudominau, prasau kreiptis zinute.
LANG


Ponas Lang, labai AČIŪ už mano pastangų, stengiantis geriau pažinti bičių gyvenimą, gerą įvertinimą.
Toks jau tas mano sunkus charakteris, nieko nesinori dirbti aklai, norisi viską išsiaiškinti. Bitininkystės technologijas yra apraizgiusi liaudies papročių , religijos ir dėl žinių trūkumo sukurtų MITŲ migla. Todėl norisi bent savo kieme, kiek sugebėjimai leidžia, tas miglas prasklaidyti.
Tą darbą atlikti turėtų mokslininkai, bet deja.... nors tų mokslininkų Lietuvoje turime nemažai, bet to tikro mokslo, kuris betarpiškai būtų naudingas eiliniam bitininkui, dar mažai.
Labai AČIŪ už pažadą pravesti seminarą. :ok:
Manau, kad forumo administracija tokia proga pasinaudos ir pakvies Jus su žmona Jovita į kasmetinį forumiečių susitikimą. Būtų gera reklama ir Jūsų atliekamo darbo, ir forumiečiams didžiulė nauda.
Važiuoti pravesti seminarą vieno rajono bitininkams, manau būtų neleistinas išlaidavimas, nes iš 30-40 bitininkų atsiras gal tik 5-10, kurie supras apie ką Jus kalbate. Čia reiktų tokio lygio seminarą organizuoti visos Lietuvos mastu, bitininkams kurie augina motinas, arba, kaip jau minėjau, bent šio forumo dalyviams.

Labai patiko Jūsų žmonos Jovitos filosofinis mąstymo stilius, tikiuosi alternatyvios bitininkystės skyriuje, turėdami laisvo laiko, mąstydami apie sudėtingą bičių gyvenymą dar pamankštinsime protinius gebėjimus ne tik savo, bet ir kitų forumiečių.

Dar kartą AČIŪ už supratimą ir geros sėkmės Jums. :beer:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 19 , 00:14

Bitininkaudamas buvau pastebėjęs, kad tos pačios motinos palikuonys, antrais, trečiais metais keičia savo charakterį, darosi piktesnės. Temoje „Bičių rasės“Jovitos klausiau, ką Ji mano apie tai?
Ji atsakė:
... Bet is siltu krastu atvezta bite, kur buvo taiki ir elgesi taikiai, nes beveik visada sviete saule, staiga papuolus i salta klimata, keicia savo elgesi ne del kazkokiu genetiniu pokyciu, bet tiesiog del paties klimato.Juk mes, zmones, kai buna salta, susitraukiame i kupras, triname rankas, o kai esame alkani, kai kurie buname piktesni .Cia grynai teorinis pamastymas.Bet siek tiek ir praktinis. Anatolikos pites siltame ore elgiasi normaliai, o kai atsala...ojojoj
Būtent šitokią nuomonę ir tikėjausi išgirsti iš gerai apie bičių „charakterius“ nusimanančio bitininko lūpų, kad vietinių bičių savybes lemia ne vien genai, bet ir klimato sąlygos. Manęs ‚kaimo jurgio, niekas neklauso. :devil:

Kitą klausimėlį buvau uždavęs apie traninėje šeimoje pastebėtą partenogenezės atvejį.
Atsakymas buvo toks:

O is kur Jus zinote, kad tai traninis kiausinis? Ar Jus sulaukete, kad ta motina issivystytu?TRanines seimos visada siuva motinines akeles. Cia daug niuansu. Jei traninei seimai duosite motinele, buna, kad jos ja priima.Tik bitininkas jos nepamato.Taigi, seimoje vaiksto ir vaisinga motinele, ir tranines bites toliau deda kiausinelius.Tai vienas niuansas.As sveikinu, kad domites ir nepraktiskais dalykais, kas bitininikavimo kasdienybei neturi dideles reiksmes.
Kiausinelis savo virsuneleje turi maza angele, pro kuri patenka sperma...sunkius bandymus atliekate, Trane
Pirmas tris dienas, visos lervutes, tiek motineliu, tiek biciu bei tranu maitinamos vienodai-pieneliu. Paskui pieneliu maitinamos tik motineliu lervutes, o kitos lervutes gauna pienelio ir ziedadulkiu misinio, todel skiriasi ju vystymasis...Kazkur esu skaiciusi(ir gal su laiku rasciau tai vel...kur), kad mokslininkai atliko bandyma ir tranu lervutes perkele i motininius lopselius-taigi, jos buvo biciu maitinamos kaip busimos motineles.Nebepamenu procento, bet nedidelis ju kiekis issivyste i motineles...Nezinau, kokia ju kokybe...bet kam Jums to reikia, aprat smalsumo?Taigi, jei bandymai tai rodo, tai galima ir biciu seimoje...retai..


Atsakymas painus, sudėtingas, su klausymais, todėl matau reikalą į atsakyme esančius klausimus ar išreikštas abejones , atsakyti, pafilosofuoti: :chi:

Kad kiaušinis traninis, nekyla jokių abejonių, nes traninė mamytė jau keletą savaičių, tvarkingai, kaip ir priklauso mamytei, dėjo traninius perus ir nuo jos palikuonių ūžė visas avilys. Aš veislinės mamytės kelėtai dukrelių specialiai neleisdavau apsivaisinti, kad liktu traninės ir kad man masiškai augintų norimos veislės perus, dėl kitų jaunų nevaisingų mamyčių. Į tokias šeimas, maždaug kas dvi savaites, įkeldavau po 2-3 korius uždengtų bitinių perų, kad būtų kam maitinti jaunus tranus.Toliau Jums aiškinti jau nereikia, kodėl taip dariau. ;)
Bandymo tikslais, pasitaręs su Gerb. Mokslo daktaru J.Straigiu, kelėtai šeimų, kartas nuo karto atimdavau ir tas tranines mamytes, kad išprovokuočiau partenogenezės atvejį, kas porą kartų, berods per tris metus , pakartojus ne vieną dešimtį tokių bandymų, buvo pasisekę. Po mamytės uždėjimo su nevaisingu kiaušinėliu, traninės mamytės į tą šeimą nebegražindavau. Stebėdavau, kada mamytė iš „nekalto prasidėjimo“ išsiris ir apsivaisins. Abu kartus sėkmingai apsivaisino ir buvo visai neblogos mamytės, dėjo normalius vaisingus bitinius perus. Taip pats sau įrodžiau, kad pas bites partenogenezė yra galima.
Atliekant bandymus su traninių bičių kiaušinėliais, tokių atsitikimų neteko išprovokuoti. Nors pasitaikė, kad siūna motininį, kažkokį keistą ilgą lopšelį, kol tas nulinksta. Būtų buvę įdomu pamatyti, kas per super monstras būtų išsivystęs iš tokio, bitės padėto kiaušinėlio. Manau, kad traninių bičių kiaušinėliai yra ne tik nevaisingi, bet dar ir nepilnaverčiai, trūksta genų ir jie daugiau kaip iki vikšrelio stadijos nesivysto, o gal traninės bitės tą savo pasirinktą objektą tik kefyru maitina?

Partenogenezė – viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Žodis „partenogenezė“ kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: parthenos (παρθενος) – nekaltas ir genos (γενεσις) – gimimas. ;)

Apie Jūsų teiginį, kad traninėje su traninėmis bitėmis šeimoje galį vaikščioti ir vaisinga motina ir traninės bitės dėti kiaušinėlius, praktikoje neteko susidurti. Nepasisekė nei vienas bandymas į šeimą su traninėmis bitėmis įvesti, kad ir vaisingą motiną, o apie jauną ir nevaisingą ar net paduodant ir su lopšeliu, iš vis tragedija. Jei prieš tai, prieš kokias tris dienas į tokią šeimą paduodavau 2-3 korius atvirų bitinių perų, tai motinos padavimas būdavo sėkmingas.
Kad ką tik padėtas kiaušinėlis turi angelę ir kad apvaisinimas įvyksta jau po kiaušinėlio padėjimo, buvau girdėjęs, tai todėl ir bandžiau atlikti dirbtinį apvaisinimą tiesiai korio akutėje su pirštais išspausta trano sperma. Kadangi daugiakartinis bandymas nei karto nebuvo sėkmingas, tokiu mokslininkų teiginių drįstu abejoti. Pagal mane apvaisinimas įvyksta kimšinėliui praeinant pro motinos spermateką, tai yra sperma į tą angelę patenka tenai, o jau tik galutinis apsivaisinimo procesas, ląstelių jungimosi ir skaidymosi pradžia, embriono vystymosi pradžia, po padėjimo. Sperma po kiaušinėlio padėjimo, nebeturi galimybės pro tą angelę ten patekti. :chi:

Kokiu pieneliu maitinasi pirmas dienas bitinis vikšrelis ir kokiu busima mamytė , esu daug skaitęs tame žurnale, kurį minėjau. Ten buvo išsakyta nuomonė, kad motina nuo pat pirmos dienos maitinama pieneliu, kaip ir bitė, bet to pienelio sudėtis šiek tiek skiriasi. Negaliu to nei patvirtinti nei paneigti, tokių bandymų atlikti neturėjau techninių galimybių. Galiu pamąstyti tik logiškai, remdamasis pastebėtais visiems žinomais faktais. Visi žinome, kad gelbėjimosi motinos yra tuo blogesnės, kuo iš vyresnio vikšrelio yra pradėtos auginti. Ta tema esu atlikęs taip pat daug bandymų ir apie jų rezultatus galėčiau visą komentarą parašyti, bet šis komentaras ir taip per ilgas, tai apie tai kitą kartą. :zzz:

Daug įdomaus galėčiau papasakoti ir apie bandymus atliktus su bičių šeimomis kurios pačios keičiasi motinas ir apie gautus rezultatus. Jums yra noras apie tai pasakoti, nes Jus turite žinių ir patirties, kad tų bandymų rezultatus tinkamai įvertinti ir galbūt pastebėti klaidas. Forume apie tai esu rašęs, bet ....savame kaime pranašu nebūsi. Manau, kad net ir Jūsų vyro žadamą pravesti labdaringą seminarą, motinų auginimo klausymais, arba apie bičių rases, suprasti ir tinkamai įvertinti galės labai nedaugelis. Aš irgi tame skaičiuje, nes gerai net terminologijos nežinau. Norint iš tokio seminaro turėti naudos reikia turėti ne tik specialių žinių, bet ir praktinių įgūdžių bagažą.

Gerbiama Jovita, man tie bandymai buvo visai nesunkus. Girdėjau žmonės kalbant, kad jei žmogaus darbas sutampa su juo pomėgiu (hobi), tai toks žmogus visą savo gyvenama nedirba, o ilsisi. Ta prasme aš tikras dykaduonis ir už ką man dar senatvės pensija valstybė moką? :dontknow:

Pabaigai dar vienas paprastas klausimėlis, kai turėsite laiko, gal atsakysite? :rose:
Kodėl spietybinės motinos žymiai dažniau ir greičiau spiečia, nei užaugintos, tose pačiose šeimose, kol dar nesiruošia spiesti, su bitininko pagalba? :think:
Kokiu būdu, feromonais, maistu, spietimo instinktas perduodamas motinoms išaugusioms šeimose besiruošiančioms spiesti ir kodėl jis ne toks stiprus, kada motinos užaugintos šeimose be motinos, arba šeimose, kad ir su motina, pavyzdžiui kai motiną keičia „tyliuoju“ būdų pačios bitės, arba kai motina uždaryta kažkur už dviejų aukštų, bet šeima nesiruošia spiesti? :think: :rose: :zzz:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 20 , 18:35

Gerbiama Jovita, turbūt esate netikra blondinė. :chi:
Turėdamas laiko dar kartą perskaičiau Jūsų komentarus šioje temoje ir susiėmiau už savo plikos galvos....nejaugi trumpas mano pamąstymas apie bites Jumis išprovokavo tokiam plačiam, vos ne visą žmogaus veiklą apimančiam komentarui? :ok: :rose:
Atrodo, kad ir pačias bites pamiršai. Norint pratęsti diskusiją visais tais klausimais, kuriuos čia palietei, prireiktu atskiro forumo. ;)
Vis dėl to, kad ir trumpai, kad ir klausimų- atsakymų forma, pabandom padiskutuoti, pafilosofuoti, pamąstyti.... :think: :think: :think:
Pirmas klausimėlis. Tavo nuomone, kas laimingesnis, ar tas kuris gyvena vadovaudamasis instinktu ar tas kuris vadovaujasi sąmone (protu)? :chi:
Kam reikalinga tokia sąmonė, kuri veda ne tik į savęs, bet ir į visos gamtos sunaikinimą? :dontknow: :'(
Visų garbinama demokratija, kuri šiuo metu karaliauja Lietuvoje, iš pirmo žvilgsnio irgi atrodo gėris, bet jei ji veda tautą į susinaikinimą, tikrą savo tautos patriotą verčia suabejoti jos , kaip valstybės valdymo formos, tinkamumu. Kas geriau, ar diktatūra, ar anarchija, ar daugumos nekompetencijos kultas(demokratija). Dar Aristotelis pastebėjo, kad demokratija yra „pati pakenčiamiausia iš visų išsigimusių valdymo formų“, o Platonas manė, kad „ demokratija yra pati blogiausia iš gerųjų valdymo formų ir pati geriausia iš blogųjų“
Tai ot, gerbiama Jovita, jei jau ir pati pripažįsti, kad žmogus savo protą naudoja ne tik gamtos bet ir savęs susinaikinimui, tai gal tuo žmogaus protu negalima pasitikėti ir kišantis jam į bičių gyvenimą?
Jau supranti kur suku?
Gal geriau bites reikia išmokti valdyti pasitelkus tik jų pačių instinktus, nekeičiant jų genetinių kodų?
Liaudies patarlė, „Ranka ranką plauna“ arba „ Arklys arklio veltui nekaso“ rodo, kad naudos negalima siekti vienpusiškai, išnaudojant gamtą, žmogų, gyvūną, žemę ir t.t Abipusiškai naudingas bendradarbiavimas gamtoje yra paplitęs ne tik tarp gyvūnų, žmonių, bet ir tarp skirtingų rūšių augmenijos ir vadinasi, jei neklystu, SIMBIOZĖ.
Sakydamas, kad žmogus iš bičių turi dar daug ko pasimokyti aš ir turėjau galvoje simbiozę. ;)
Bitės abipusiškai naudingas bendradarbiavimas su kitais gamtos atstovais, medžiais, augalais tiesiog idealus. Žmogus gamtoje , siekdamas pats sau naudos daugiausiai tik plėšikauja, išnaudodamas ją pačiais įvairiausiais būdais. Besaikis ir nekontroliuojamas turto kaupimas, nejaučiant atsakomybės nei prieš gamtą, nei socialinės atsakomybės prieš žmogų, veda ne tik į gamtos sunaikinimą, bet ir į absoliučios daugumos žmonių skurdą. ;)
Visą savo sąmoningą gyvenimą stengiausi suprasti gamtos vystymosi logiką. Nors didžiulė gamtos kurinių augalų ir gyvūnų įvairovė ir jų tobula harmonija gyvenant gamtoje, verčia manyti, kad visas tas nuostabus harmoningas gamtos pasaulis kažkieno yra sukurtas, bet mano sąmonė, bet kokį dangiško ar žemiško dieviško proto įsikišimą į šį procesą, griežtai atmeta.
Manau, kad viskas labai paprasta. ;)
Atsiradus žemėje tinkamoms sąlygom susidaryti gyvybei, įvairių jų formų atsirado milijardai. Tas kūrimosi procesas dar nėra sustojęs ir šiandiena. Tokia gamta, kokia mes matome šiandien, su visa savo augalų ir gyvūnų įvairove, vystėsi pagal labai paprastus tris principus. Iki šių dienų išliko tie gyvūnai ar augalai, kurie sugebėjo abipusiškai naudingai tarp savęs bendradarbiauti (simbiozė), pakovoti už savo būvį ir evoliucijos procese greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, (evoliucionuoti). :devil:
Per milijonus metų atskiruose žemynuose, veikiamos vietinių klimatų sąlygų ir žemėje veikiančių fizikos dėsnių, kūrėsi įvairios gyvūnijos ir augalijos formos, dėl ko gyvybės formos vieno žemyno nuo kito gerokai skyrėsi. Susidarė uždaros ir šiek tiek skirtingos ekosistemos. Kadangi kiekviena ekosistema turi ne tik jai budingas augmenijos rūšis, bet ir jas lydinčius parazitus, bakterijas, virusus, tai kovai su tai sistemai būdingais parazitais vietiniai gyvūnijai susiformavo ir atitinkama imuninė sistema, o kuriai nesusiformavo - išnyko. :'(
Vėliau žmogui išsivysčius iki tiek, kad galėjo pasiekti kitus žemynus, kartu su juo į kitus žemynus pateko ir parazitai, kuriems vietinė gyvūnija neturėjo imuninės sistemos. Iš istorijos galima pririnkti daug faktų, kad svetimšaliams užkariavimo tikslais pasiekus svetimus kraštus nereikėdavo jų ir užkariauti, tą juodą darbą už juos padarė bakterijos ir virusai. Ypatingai parazitai daug prisidėjo prie Ispanijos užkariavimų, nors nemažai nuo svetimų parazitų nukentėjo ir jie patys.
Supranti kur suku? :rose:
Kadangi šis forumas apie bites, tai toliau apie gamtos vystymosi bendrą logiką plačiau nebešnekėkime, o apsiribokime vien bitėmis. ;)
Bitės ne išimtis, vystėsi irgi skirtingose ekosistemose, veikiamos vietinių gamtos sąlygų, dėl ko susiformavo ir skirtingos bičių rasės. Savaime suprantama ir su šiek tiek skirtingomis genų kombinacijomis, ekonomiškai naudingomis savybėmis ir atitinkamomis imuninėmis sistemomis. Todėl bičių, taip kaip ir žmonių, „pervažiuojant“ iš vienos ekosistemos į kitą, taip pat tyko įvairus pavojai; skirtingas klimato charakteris, augmenija, parazitai, tam nepasiruošusi imuninė sistema. Negana to, žmogus dirbtinai ir palyginus per trumpą laiko tarpą, išvesdamas naujas veisles, dar sumaišo jų genų rinkinius ir kas svarbiausia sunaikina jų imuninę sistemą. Vienu žodžiu visiškai išbalansuoja per milijonus metų sukurta genetinę ir imuninę sistemą. ;)
Supranti kur suku? :rose:
Klausimėlis. Ar žmogus, turėdamas šitokį gamtos vystymosi supratimą kaip aš , gali pritarti beatodairiškam dirbtinių bičių veislių kūrimui? Ypatingai bičių, kurios dėl savo ypatingo genų pasiskirstymo, žymiai skiriasi nuo kitų gyvūnų ar augalų veislių kūrimo. :devil:
Ar su tokiu gamtos vystymosi logikos supratimu, galiu pritarti Bakfasto bičių veislės platinimui po visus žemynus? ;)
Pagal mane, Bakfasto bitė bent 20-30 metų turėtų praleisti ribotoje teritorijoje, prižiūrima specialistų ir gyvenamos teritorijos pakraščiais, laisvai kontaktuodama su kitų rasių bitėmis tol, kol pamažu įgytų atsparumą (imunitetą) ligoms ir nusistovėt jų genetinė struktūra tiek, kad be žmogaus pagalbos galėtų daugintis ir išlaikyti savo puikias gamybines savybes.
Darant taip, kaip daroma dabar, kada Bakfasto bitę visame pasaulyje gali dauginti kas tik sugeba ir netingi, bičių genetinę ir imuninę sistemą visame pasaulyje galime išderinti tiek, kada masinė bičių žūtis prilygs, ledynmečio laikotarpiui.
Ką apie tai mąsto ne tik Jovita, bet ir kitos mąstančios būtybės?
Ką apie tai gali pasakyti būtybės gyvenančios pagal instinktus?
Prašau......:rose: :beer: :chi:
Vartotojo avataras
zilvasss
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: daugiaaukščiai, 8 ir 10 rėmų
Bičių šeimų skaičius: 100
Bitininkavimo stažas: 25
Bičių rasė: bakfastas
Miestas: Šakių raj.
Pranešimai: 4991
Užsiregistravo: 2009 Sau 25 , 16:06

Re: B I T Ė S

2011 Vas 20 , 20:49

Tranas rašė:
"Kam reikalinga tokia sąmonė, kuri veda ne tik į savęs, bet ir į visos gamtos sunaikinimą?
Klausimėlis. Ar žmogus, turėdamas šitokį gamtos vystymosi supratimą kaip aš , gali pritarti beatodairiškam dirbtinių bičių veislių kūrimui? Ypatingai bičių, kurios dėl savo ypatingo genų pasiskirstymo, žymiai skiriasi nuo kitų gyvūnų ar augalų veislių kūrimo"


visiškai įmanoma, kad žmogus save susinaikins.Tiksliau, jį sunaikins pati gamta, kuri nėra sunaikinama.Mes(žmonija) pernelyg susirekšminame, manydami galintys sunaikinti gamtą, gyvybę.Sužaloti-taip.nelikus žmonių viskas grįžta į savo vėžes.Teko matyti naujausias Černobilio, Pripetės nuotraukas ?Labai įdomu.
http://www.apleisti.lt/apie-projekta/" onclick="window.open(this.href);return false;
Bitės nuostabios, bet nėra kažkuo labai įpatingos.Bičių veisles norėčiau palyginti su obuoliais auginamais soduose.Valgom ir nesipiktinam.Jie nėra atsparūs ligoms, ilgaamžiai.Užtat derlingi ir skanūs.sodinukus reikia prižiūrėt ir puoselėt.Auga miške viena kita laukinė obelis, pasitaiko susikryžmina su namine.Palikim viską savieigai 100-300 metų ir viskas stos į savo vietas.Laukinės obelys miške neišnyks, netgi išplis buvusiuose soduose.
tinginiai progreso variklis
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 22 , 11:51

Laba diena gerb.Jovita. :rose:
Apgailestauju, kad pamąstyti bendražmogiškomis temomis norinčiu nedaug, teisingiau tik keletas. :'( Kaip padrąsinimui nedrąsiems noriu priminti, kad dalyvauti diskusijoje galima ir trumpos replikos forma. Esu pastebėjęs, kad kartais taikli replika (iš salės) yra vertingesnė už visą ilgą pranešimą. Galu gale pakanka ir atitinkamų (pritariančių ar nepritariančių) žmogiukų (mikimauzų) , vietoje komentaro įkėlimas.
Bendraujant tiesiogiai, pašnekovas ir be žodžių, turi daug galimybių, veido mimika , gestais ar net ir kalbos intonacija , garso stiprumu, parodyti pritaria ar ne. Bendraujant raštu, tie mieli išraiškingi žmogeliukai yra nepamainomi, kad padėtų teisingiau suprasti kito mintį. ;) :ok:
Ypatingai, bendraujant raštu, pavojingi yra pašmaikštavimai. Ne visi žmonės vienodai supranta, vieni tai priima rimtai ir kyla konfliktas. :E :devil: :boom:
Labai apgailestauju, kad būtent dėl šitokių priežasčių, neteisingo mano pašmaikštavimo supratimo, su kai kuriais forumo dalyviais bendravimą teko nutraukti. :chi:
Čia taip kalbu dėl bendro tarpusavio supratimo, kad sklandžiau galėtumėme bendrauti ir neskubėtumėme ĮSIŽEISTI. :beer:
Dar vieną dalyką pastebėjau, kad sklandžiam bendravimui, aptariant vieną ar kitą specifinę mintį, labai padeda geras pašnekovo pažinimas, tūrių galvoje, jo vertybių sistemos pažinimas, tada visai kitaip (teisingai) yra suprantamos išsakytos jo mintys.
Su forumiečiais, kuriais ilgiau bendraujame ne tik forume, bet pasimatome ir susitikimuose, neblogai jau susipažinome ir tai leidžia laisviau bendrauti, žinome ko iš to ar ano galima tikėtis, kokiomis dvasinėmis, politinėmis ar tik materialinėmis vertybėmis kiekvienas vadovaujasi ,ką kas geria... :lol: :beer:
Todėl, geresniam tarpusavio supratimui, pradžiai tiesiog būtina pafilosofuoti, kad išsiaiškinti bendras ir asmenines vertybes, kuriomis gyvenimo kasdienybėje kiekvienas vadovaujamės.
Prisimenu, kai vos tik atėjęs į forumą, „išklojau“ savo bitininkavimo technologija, nors prieš kiekvieną temos pradžią ir stengiausi parašyti po netrumpą įžanginį „traktatą“, kai kurių forumiečių, buvau priimtas su „šakėmis“. :devil:
Dabar suprantu, kad padariau didelę klaidą. Pirmiau reikėjo, būsimiems pašnekovams forume, paaiškinti, savo bitininkavimo filosofiją, kokiomis vertybėmis ji grindžiama, o tik po to „iškloti“, kaip tas vertybes įgyvendinu praktiškai bitininkaudamas. :Secret:
Pasirodo, pačioje pradžioje diskusijos verta išsiaiškinti, kaip pašnekovas supranta šiuolaikinio pasaulio egzistavimą ir aiškina jo kilmę. Vienokia diskusija ir joje naudojami argumentai, su žmogumi kuriam bitę sukūrė dievas :angel: ir visiškai kitokia diskusija su tuo, kuris pasaulio pažinimą grindžia mokslo žiniomis, asmeniniais stebėjimais ir logiško mąstymo išvadomis. :think:
Kad daug skaitančių, matau iš lankytojų skaičiaus. Per savaitę apie 500 apsilankymų, o komentarų rašytojų tik 5. Nuo šalčio smegenis apstingo? Jei taip, padeda brendžiukas..... :lol: :beer:
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2011 Vas 22 , 21:38, redaguota 1 kartą(us).
vinipux
Patyręs narys
Bičių šeimų skaičius: 0
Bitininkavimo stažas: 0
Pranešimai: 3128
Užsiregistravo: 2009 Vas 17 , 20:19

Re: B I T Ė S

2011 Vas 22 , 21:33

grb. Rimontai, žaviuosi Jūsų su Jovita iškalba, manau į šitą Jusų temą komentarų bus mažai, per žemas mūsų lygis..
na o jeigu norit komentaro, prašau: jeigu prisimenat kažkurioje temoje po savo komentaro rašiau kad lendu po lova, mano nuostabai palaikėt mano poziciją ir pasiprašėt palovinio prieglobsčio.
palaikau Austėjos poziciją -diskusija dėl diskusijos, nuo Adomo ir Ievos viską lėmė natūrali atranka, kurios dabar neliko- iš to ir visos bėdos ir problemos.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 22 , 23:20

Jovita rašė:...bet gal nelabai mums patiktu, jei naturalioji atranka ismestu mus is gyvuju tarpo, susirgus paprasciausiu plauciu uzdegimu ;) ...pripratom ir prie medicinos...gerai...jauciames saugesni...Tada buvo vienos problemos, dabar -kitos :)
Manau, kad problema yra ne tame, kad žmonėms reikia ar nereikia medicinos ar kitų labai efektyvių mokslo išradimų, atominės energijos ar antibiotikų , bet neprotingame jų panaudojime. Atominė energija gaminanti elektrą ir atominė bomba arba antibiotikas duodamas sloguojančiam vaikui ir sunkiam ligoniui, kuriam kiti vaistai jau nepadeda.
Viskas gerai kas daroma su sveiku protu, nežudant (atominė bomba)ir dar mažam vaikui nenutraukiant imuninės sistemos formavimas ( situacijai ir ligai neadekvatus antibiotikų panaudojimas)
Reikia sutikti, kad medicinos pasiekimų dėka, daugumas iš mūsų šiandiena dar gyvename, tame tarpe ir aš, bet reikia sutikti ir su tuo, kad neprotingas medicinos pasiekimų naudojimas, ypač vaistų, nutraukė žmogaus imuninės sistemos vystymąsi, tobulėjimą. Skiepai tą problemą pilnai neišsprendžia.
Aš ne už visišką mokslo pasiekimų atsisakymą ir grįžimo prie žagrės, bet už labai apgalvotą tų pasiekimų naudojimą.
Manau, kad mokslo išradimai ir techninei sprendimai labai aplenkė žmogaus proto vystymąsi ir žmogus dar nėra subrendęs kai kuriais mokslo pasiekimais protingai naudotis. Vaikams pavojingų daiktų, šautuvo, degtukų arba valdyti mašinos niekas neduoda.
Kokie mes sąmoningi ir kultūringi galima spręsti, kad ir iš tokio paprasto pavyzdžio: pavasarį, kai nutirpsta pakelėse sniegas, per apsišvarinimo dieną, prirenkama šimtai maišų šiukšlių. Kas jas ten išmeta, ateiviai? :devil:
Austeja2
Patyręs narys
Aviliai: dadano
Bičių šeimų skaičius: 60
Bitininkavimo stažas: 25
Pranešimai: 844
Užsiregistravo: 2008 Spa 06 , 09:36

Re: B I T Ė S

2011 Vas 23 , 10:26

zalias7 rašė:Jovita faktą, kad bičių mažėja irgi paneigsite ?

Ir tai su visa mokslo ir vaistų galia ...
Čia tai konkretus klausimas. Kad ir koks yra aukštas civilizacijos lygis su visais mokslo pasiekimais, tačiau žmonija dar labai dažnai būna bejėgė prieš gamtą... Panašiai ir su bitėmis - žmogus prisitaikė bites sau - kad jos galingai apdulkintų kultūrinius augalus, taip pat galingai neštų jam bityno produkciją, bet ar tas paranku gamtai? Visi žinom, kad yra natūrali gamtos atranka, kurią pakreipti kitaip dažnai dar žmogus bejėgis su viais savo pasiekimais. Kas dabar dažnai būna su bitėmis? Nuvežam jas už tūkstančių kilometrų iš tos vietos, kur jos susiformavo ir yra prisitaikiusios gyventi toje vietovėje, atrinktos taip sakant pačios gamtos kaip stipriausios ir ištvermingiausios, o žmogus tai pradeda platinti po visą pasaulį, kaip patogias sau - nepiktos, galingai vystosi, prineša daug medaus, bet ar visada jos gali išgyventi toje kitoje biosferoje, į kurią dirbtinai perkeliamos? Štai čia ir priima sprendimą jau dažnai nebe žmogus, bet ta natūrali gamtos atranka.
Taigi į klausimą - kad bičių mažėja - aš atsakyčiau taip - mažėja dirbtinai veisiamų bičių, kaip gyvių (vabzdžių), bet nesutinku, kad mažėja populiacija būtent tų bičių, kurias pasilieka sau gamta.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 24 , 12:13

Na, kai Austėja2 išreiškė savo nuomonę, kad diskusijose toli nukrypti į filosofinius pamąstymus nėra prasmės, o pats Vinipuksiuk jam pritarei, (kaip gražiai Jovita Tave vadina- VINIPUKSIUK) tai taip ir supratau. ;)
Nieko tokio,“kas galva – tas protas“ kaip pasakė vienas žydas, kai jo vežimui apsivertus, visos kopūstų galvos po pievą kiekviena sau po viena išsilakstė.
Vėlesniame komentare, Sigitas pats įsijungė į pamąstymus, apie principinius pasaulinės bitininkystės plėtojimo klausimus ir ten išsakytai jo minčiai, aš jam beveik visiškai pritariu.
Pagal mane irgi nereikėtų kurti sudėtingų hibridų, pilnai pakaktu pasinaudoti pirmos kartos mišrūnių paslaugomis. Tai nesunkiai padaroma, kas 2-3 metais bitininkams į savus bitynus užsivežant pasirinktas skirtingas, bet artimas mūsų klimato sąlygose išsivysčiusiu rasių nevaisingų motinų.
Specializuoti motinų auginimo bitynai, kaip Jovitos, galėtų užauginti ne tik jaunų skirtingų veislių nevaisingų, bet ir pirmos kartos mišrūnių vaisingų motinų, stambesniems bitynams. Ką Jovita su Ra1 ir daro.
Kaip reikėtų elgtis su sudėtiniais hibridais, kurių genetinėje struktūroje dalyvauja daugiau kaip dviejų bičių rasių genai, (bakfastas) aš savo nuomone esu išsakęs. Jovita yra kitokios nuomonės ir visiškai normalu, todėl ir diskutuojame, tikiuosi po šio komentaro Ji savo poziciją dar parems naujais argumentais . Svajonių bitė - Bakfastas, pilnai gali egzistuoti kaip egzotika, bet ją įdarbinti masiškai stambiuose bitynuose ir platinti po pasaulį grynaveislių bičių apgyvendintose teritorijose, manau yra didelė rizika. Po kelėtos metų didelio pelno galima susilaukti didelio bankroto.
Jovita tuose reikaluose nusimano geriau ir manau, svariais argumentais jai pavyks , mus čia kai kuriuos skeptikus, pakeisti savo nuomone. Tuo labiau, kad mes, saviems nugąstavimams pagrįsti neturime svarių argumentų. Nežinau kaip kiti, bet mano skepticizmas, dėl Bakfasto bitės, yra paremtas tik bendra gamtos vystymosi logika. Kaip aš tą gamtos vystymosi logiką suprantu, taip pat rašiau. Jeigu pati gamta tokios bitės ( Bakfastas ) kuriame nors su nuostabiu klimatu žemės kampelyje nesukūrė, vadinasi gamtai tokia bitė nereikalinga. Jei nereikalinga - ji pasmerkta ir gali išsilaikyti tik žmogaus pastangų dėka. :think:
Nors šiame civilizacijos išsivystymo etape žmogus daug kuom naudojasi kuo nesukūrė gamta, turiu galvoje ne daiktus, (mašinas, kompiuterius, antibiotikus, duona) bet gyvosios gamtos gyvūnų ir augalų veisles, kaip taisyklė, žmogaus kurtos veislės, labai retai kuri savarankiškai toliau gamtoje sugeba egzistuoti. ;)
Protingas ūkininkas, nors ir naudojasi elektros, vandentiekio ar gastronomo patogumais, bet visada turi šulinį, krosnį kūrenamą malkomis, žvakių ar žibalinę lempą apšvietimui, mėsos, grudų ir daržovių atsargų.
Nors daug metų gyvenau patogiai mieste, bet mane niekada neapleido toks laikinumo, nuolatinės baimės ir neužtikrintumo jausmas. Dažnai pagalvodavau, kas laukia mano šeimos jei prapultu elektra, nekalbant jau apie karą.?????????
Taip ir su bitėmis. Jei bus išnaikinti grynų natūralių bičių rasių židiniai, iš kur lyg iš šulinio, visada galima pasisemti žaliavos, įvairiems veisliniams eksperimentams, pasaulinė bitininkystė gali susilaukti dyyyyyyyyyyyelio bankroto. Suprantu, gamta iš menkų likučių viską atstatis į vietą, net po dvejų ledynmečių bitės išliko, bet bent kelios žmonių kartos, nebežinos natūralaus medaus skonio. Kaip čia pasakius, dauguma pasaulyje gyvenančių žmonių jau ir dabar jo nežino, net ir Europoje. ;)
Klausiu žinovų, ar yra faktų, kad masiškai žūvančios šeimos yra būtent hibridai? Ar žuvimas yra pastebimas ir grynarasių bičių tarpe?
Jei visos bitės žūna vienodai, tai gal mes čia visai be reikalo š.... malame? :chi:
Gal geriau padiskutuokime apie realesnes bitininkystėje pasitaikančias problemas? :think:
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2011 Vas 24 , 12:24, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2786
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: B I T Ė S

2011 Vas 28 , 11:01

Niu, pabandom padiskutuoti toliau. ;)

Jovita su Žilvinu abu draugiškai pečius surėmę „spaudžia „ mane į kampą, lyg tai būčiau koks užkietėjęs konservatorius (ortodoksas), nepripažįstantis jokių naujovių. ;)
Nu nevisiškai taip yra, ir jie tai supranta, bet diskusijoje mano „pakeltus“ argumentus kaip nors reikia arba paneigti arba sutikti, tam ir diskusija. :rose: :beer:
Kadangi iš paskutinio mano komentaro buvo išskirti 3 teiginiai, su kuriais Žilvinas nesutinka, Jovita irgi jam pritaria, tai matau reikalą tais klausimais dar kiek padiskutuoti. ;)

Sutinku su Žilvinu, kad savo vietinės bitės jau nebeturime ir Jam nebėra ką saugoti ir nebereikia tvorų tverti. :'(
Kodėl nebeturime vietinių, manau nei Žilvinui, nei Jovitai plačiau aiškinti nereikia.
Jaunesniems forumiečiams truputi priminsiu, kaip tai atsitiko. Už tai reikia „padėkoti“ mūsų gerbiamiems Lietuvos mokslininkams, kurie susižavėję kita svajonių bite, „Kaukazo pilkąja“ masiškai vežė ją į Lietuvą, nes jos daug medaus surinkdavo iš raudonųjų dobilų. (Kažkaip asocijuojasi su Bakfastu ir rapsais, ar ne?) Ypač gerų produktyvumu pasižymėjo pirmos kartos mišrūnai su vietinėmis. Kadangi kaukazietės mūsų klimato sąlygomis ne kaip žiemodavo, tai dar buvo bandoma primaišyti karnikos bitės „kraujo“( jau sudėtinis hibridas, kažkas panašaus su bakfastu) B)
Tiesa išlaikyti vietinėms buvo imtasi reikiamų priemonių, tarp Jurbarko ir Tauragės buvo įsteigtas vietinių draustinis.( Apie tokią tvorą mąsto ir Žilvinas) B)
Kas iš to išėjo, nebeturime vietinės bitės ir Žilvinas nebeturi ko aptverti ir saugoti. :'(
Štai kodėl parašiau pirmą punktą ir išreiškiau būkštavimą, kad masiškas Bakfasto dauginimas yra susiėjęs su RIZIKA. ;)
Lietuviškų eksperimentų pavyzdys rodo, kad visos sąlygos, su bakfasto bitės pagalba, prarasti ir kitas dar egzistuojančias grynas rases iš kurių ir susideda Bakfastas, apie ką ir kalbu trečiame punkte. Šiuolaikinėmis žmonių migracijos sąlygomis yra naivu išlaikyti kelias grynas bičių veisles ne tik pačiame žemyne, bet ir bet kuriame kitame, kaip naivu buvo tikintis Jurbarko draustinyje išlaikyti vietines. Daug lengviau „aptverti tvora“ Bakfastą ir pasistengti išugdyti į ją panašią populiaciją, kuri genetiškai jau būtų labai pastovi ir tik tada daugint ir platinti. :chi:
Nežinau, mūsų mokslininkams tikslingai to norint ar taip netyčia gavosi, kad vis dėlto iš tų Lietuviškų eksperimentų susiformavo kažkokia tai populiacija, kuri labai paplitusi Latvijoje ir savo produktyvumu nieko nenusileidžia bakfastui, tik gerokai agresyvesnė ir daug geriau Lietuvos ir Latvijos gamtinėmis sąlygomis žiemoja. Su šią bite , kas antri metai iš Latvijos motinų augintojo atsiveždamas jaunų motinų, bitininkauju ir aš. Bakfastas turi tik vieną pranašumą, kad savo taikumu prilygsta musei. :chi:
Su antro mano punkto kritika nesutinku vien dėl to, kad aš irgi, kaip ir judu, esu už mašinas, kompiuterius, elektra , naujas veisles ir visai nenoriu pats ir kitų neraginu grįžti į akmens amžių.
Suma sumarum, mąstom panašiai, bet aš, gal dėl daugiau pragyventų metų ir patirtų praradimų, esu atsargesnis. :beer:
Į vieną mano klausymą ar dėl žinių stokos ar neatkreipėte dėmesio, nieko neatsakėte. ;)
Kartoju. Ar yra domenu, kad masiškai žūna tik hibridai, o vitinės rasės daug mažiau? :dontknow:
BitinelisStasys
BIČIULIS
BIČIULIS
Bičių šeimų skaičius: 0
Bitininkavimo stažas: 0
Pranešimai: 226
Užsiregistravo: 2010 Rgs 30 , 11:52

Re: B I T Ė S

2011 Vas 28 , 11:42

Gražiai čia Tranas su Jovita diskutuoja.
Pasakysiu ir aš savo nuomuone nesileisdamas į diskusijas grynas ar ne yra vertesnis, čia kaip kam kam duktė, o kam mama.
Dirbant su Bakfastu nuo 1994 susidaro įspūdis, kad kai kurios linijos turi labai stiprų geną kaupti atsargas (rinkti nektarą) ir vasaros pabaigoje deda visas pastangas nektaro rinkimui nežiūrint atstumo, bei galima sakyti ,,užmiršta" auginti perus, ypač šeimos rekordininkės. Tai atsitinka kai motinėlė būna sulaukusi trejų vasarų. Iš to padariau išvadą, kad motinas reikia keisti kai jos būna dviejų žiemų sekančią vasarą. Arba tiesiog galima padaryti šeimelę su sena motina, o šeimai duodame naują. Ir sena motina kuo puikiausiai dar gali tarnauti venus metus. Priešingu atveju reiškinys kai rudenį dingsta bitės manau yra susijęs su bičių nustojimu auginti šeimą. Motina gali būti ir gera, bet čia gaunasi kaip forumas kuo daugiau jį naršai tuo labiau reikia. Bitės nemaitina motinos ir nesiruošia auginti perų. Erkės čia didelio vaidmens nebevaidina, nes jos tranzuoja į avilius, kurie turi perų.
Vartotojo avataras
Jovita
BIČIULIS
BIČIULIS
Susisiekti:
Aviliai: daugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius: 0
Bitininkavimo stažas: 16
Miestas: Vokietija
Pranešimai: 2060
Užsiregistravo: 2008 Bir 13 , 22:58

Re: B I T Ė S

2011 Vas 28 , 12:20

Kodėl nebeturime vietinių..... truputi priminsiu, kaip tai atsitiko. Už tai reikia „padėkoti“ mūsų gerbiamiems Lietuvos mokslininkams, kurie susižavėję kita svajonių bite, „Kaukazo pilkąja“ masiškai vežė ją į Lietuvą, nes jos daug medaus surinkdavo iš raudonųjų dobilų. (Kažkaip asocijuojasi su Bakfastu ir rapsais, ar ne?) Ypač gerų produktyvumu pasižymėjo pirmos kartos mišrūnai su vietinėmis.
Gerb.Trane, veze ar butu neveze Lietuvos bitininkai kitas bites, vistiek per laika , veikiamos ir itakojamos aplinkos, biciu populiacijos kinta. Gyvenimas nestovi vietoje. Ir kaip maisosi zmoniu rases, taip maisysis biciu rases. Jei lietuviai nebutu veze kitu biciu rasiu, butu veze lenkai ir latviai.Ir per laika, svetimu biciu iatka vistiek pasijaustu.
O islaikyti vietines bites buvo galima, naudojant dirbtini apvaisinima ir salas...Norint- viskas galima. Bet niekam nebuvo labai idomu...Man atrodo, ne ten bitininkai koncentruojasi, ieskodami problemu
Vartotojo avataras
Jovita
BIČIULIS
BIČIULIS
Susisiekti:
Aviliai: daugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius: 0
Bitininkavimo stažas: 16
Miestas: Vokietija
Pranešimai: 2060
Užsiregistravo: 2008 Bir 13 , 22:58

Re: B I T Ė S

2011 Vas 28 , 12:29

Nežinau, mūsų mokslininkams tikslingai to norint ar taip netyčia gavosi, kad vis dėlto iš tų Lietuviškų eksperimentų susiformavo kažkokia tai populiacija, kuri labai paplitusi Latvijoje ir savo produktyvumu nieko nenusileidžia bakfastui, tik gerokai agresyvesnė ir daug geriau Lietuvos ir Latvijos gamtinėmis sąlygomis žiemoja.
Jau tik nesakykit, visos taip gerai ir atnesa medaus ;) . O uz tas, kurios atnesa daug medaus, tai ir padekokit grynaveisliu biciu veisejams, nes jus, mielieji Biciuliai, naudojates puikia tranine(tevine) medziaga, kuri skraido aplink jus is visu pusiu. Taigi, viskas turi savo gilesnes priezastis, nei is karto atrodo... ;)
Vartotojo avataras
Jovita
BIČIULIS
BIČIULIS
Susisiekti:
Aviliai: daugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius: 0
Bitininkavimo stažas: 16
Miestas: Vokietija
Pranešimai: 2060
Užsiregistravo: 2008 Bir 13 , 22:58

Re: B I T Ė S

2011 Vas 28 , 12:42

1.aš irgi, kaip ir judu, esu už mašinas, kompiuterius, elektra , naujas veisles ir visai nenoriu pats ir kitų neraginu grįžti į akmens amžių.

2.Į vieną mano klausymą ar dėl žinių stokos ar neatkreipėte dėmesio, nieko neatsakėte.
Kartoju. Ar yra domenu, kad masiškai žūna tik hibridai, o vitinės rasės daug mažiau?
1.Trane, velgi, nepriimkit to asmenskai...ir vel buvo ne asmeniskai, bet bendrai ;) .Mes visi daug kalbam apie gamta- ieskom priezasciu , daznai ne ten , kur reikia, bet mazai darom, ka daryti reikia.Tai tinka visiems ;)
2.Nera jokiu tiksliu duomenu, kartoju: nera duomenu, Jusu zodziais tariant, "kad masiškai žūna tik hibridai, o vietinės rasės daug mažiau". Net nera nera tiksliu duomenu, kiek tiksliai biciu seimu mirsta. Nes ne visi bitininkai dalyvauja apklausose, ne visi pasako tikslu skaiciu. As NESUTINKU, kad masiskai zusta tik zmogaus pagalba isvestos veisles :stop: . Ir keli straipsniai, tai nera irodymas...tai tik speliojimai...
Ta pati priezastis del biciu zuvimo del mobiliuju :chi: .Nera duomenu, Branguciai, ju nera! Tai tik niekuo nepagristi speliojimai. Biciu apdorojimas pries erkes darosi vis sudetingesnis. Su juo susije daug kitu ligu. Ir visi turetu ties situo ir koncentruotis, ieskoti iseiciu... ;)

Grįžti į

REKLAMOS PLOTAS