Lietuvos bitininkų forumas

Sveiki, kelintą kart pamatau prie avilio atskrendančias kamanes ir pro laką įlendančias į avilį. Tame avilyje yla labai stipri šeima. jau kartą dalinau ir tikriausia dar kartą teks skirti. Kodėl į avilį su bitėm lenda kamanės.

Kamanes vagiliauja

Aš taip ir supratau. Tik kaip įdomu jos į avilį įlenda visiškai netrukdomos tarsi pas save į namus, nors jeigu vapsva ar kokia sparva priskrenda arčiau tai kaip mat būna nuvytos šalin.

Bet kuris tranas gali įeiti į bet kurį avilį nepaliestas, nors svetimos bitės ir neįleidžiamos. Tai ir čia gal kas panašaus (pvz. vyr. feromonai, kvapai ar pan.)

Iš kamanių serijos: radau pievoje išraustą jų lizdą, nufotografavau. Fotografuodamas nepastebėjau, o peržiūrint nuotraukas-pamačiau, kad jos aplipę kažkokiais vabaleliais. Gal kas žino kas tie oranžiniai-rudi padarėliai ant kamanių?

tai erkės .Pastebėjau kamanę net su kerturiomis erkėmis ant nugaros

Varoa??

Tai ir čia gal kas panašaus (pvz. vyr. feromonai, kvapai ar pan.)

Nepasakyčiau. Šiandien gan ilgokai stebėjau savo bites. Kiek kartų kamanės bandė prasmukti į avilį, tiek kartų "gaudavo malkų" ir nešdindavosi šalin

Sveiki. Šią vasarą pastebėjau neįprastai daug kamanių. Kai pernai raudonėliai, liucernos, facelijos juodavo nuo bičių, šiemet juoduoja nuo kamanių ir vos kelios bitės matosi. Ar gali būti kad kamanės konkuruoja su bitėm ir jas išstumia? Ar ką nors galima būtų padaryti, kad bitės "laimėtu" ? Kvietkelius nektaringus juk bitėm sėjau :E Net nuo slyvos, amarais apėjusios, lipčių renka ne bitės, o kamanės.

Neužpyk, Lina, bet man atrodo, kad pagelbėti bitėms galima tik uždėjus ženklą: "Kamanėms rinkti nektarą draudžiama!" Arba baidyti kamanes nuo žiedų

leo rašė:Neužpyk, Lina, bet man atrodo, kad pagelbėti bitėms galima tik uždėjus ženklą: "Kamanėms rinkti nektarą draudžiama!" Arba baidyti kamanes nuo žiedų

ženklas jau senai uždėtas tik, kad jos žmoniu simbolių nesupranta.... Įdomu ar kamanės gelia - bičių, širšių, vapsvų, širšuolų įgėlimų esu ragavus, o va kamanės - ne

Kamanes gelia.
Bet kam baidyti kamanes? Na, kiek gi cia tos konkurencijos?

Įdomu ar kamanės gelia

"Kamanės gelti gali, tačiau jos nėra tokios piktos kaip vapsvos, širšės ar paprastos bitės ir gelia labai nenoriai. Kamanės, kaip ir naminės bitės, gyvena hierarchinėmis bendruomenėmis, kuriose yra motinėlė, tranų ir darbininkių, taip pat kaip bitės renka žiedų nektarą. Ir motinėlė, ir darbininkės geluonį turi, bet jos daug taikingesnės: kamanę galima atsargiai paimti į saują, ir ji neįgels. Tačiau pajutusios tikrą grėsmę kamanės ginasi geluonimi. Jų geluonis, skirtingai nei paprastų bičių nėra spygliuotas, todėl gali gelti ne vieną kartą."

Sveiki, gal yra kas kamanes i avilį patalpinęs? labai norisi apie jas daugiau kanors sužinoti

Indukas rašė:Sveiki, gal yra kas kamanes i avilį patalpinęs? labai norisi apie jas daugiau kanors sužinoti

La, avilys kaip ir didokas kamanems, pas mane kieme yra inkileliai zylems jau kelinti metai kamanes viename is ju gyvena siemet pradariau visos susale jokio judesio, lauksiu kamaniu naujo ,,spieciaus,, , idomu is ko jos korius lipdo, vasko ten neradau, na o medaus ,,nesuku,,
Sekmes
Vilkas

Indukas rašė:Sveiki, gal yra kas kamanes i avilį patalpinęs? labai norisi apie jas daugiau kanors sužinoti

Atsimenu dar vaikystėje, kai tėvukas pjaudavo šieną ir radęs lizdą šakele pažymėdavo, kur yra, o seniau pievose būdavo labai daug lizdaviečių, negu dabar. Mes, vaikigaliai ,jų lizdelius su visais koriukais ir kamanėmis, vakare, sulaistę vandeniu talpindavom į mažus aviliukus ir nešdavomės namo. Kaip linksma būdavo, kai kitą dieną pradėdavo skraidyti. Nuo to vėliau ir pasidarė draugavimas su bitėmis. Tai buvo pati pradžia bitininkavimo. Malonu ir dabar prisiminti.

Mano pati pradžia bitininkavimo irgi tokia pati. Vaikystėje teko nemažai ganyti karvutes, tai visiems pagrioviuose surastiems kamanių lizdams iš medinių stogo skiedrų stogelius padarydavau, samanų prinešdavau ir tokiu būdu pamažu jas iš žemės išsiviliodavau į atneštas samanas. Rudeni, kada kamanės išsiskraidydavo žiemoti, kaip pas kurias rasdavau lizdą sulipinta iš kaip mažos slyvos kapsulių, kurios buvo pilnos saldaus skysčio, tikriausiai nektaro.
Kiek ašarų tekdavo išlieti jei kokia KARVĖ mano biteles sumindžiodavo
Jei įskaityti ir šitą laikotarpį į bitininkavimo stažą, tai bitininkauju jau apie 55 metus.

vidmantask rašė:[
Atsimenu dar vaikystėje, kai tėvukas pjaudavo šieną ir radęs lizdą šakele pažymėdavo, kur yra, o seniau pievose būdavo labai daug lizdaviečių, negu dabar. Mes, vaikigaliai ,jų lizdelius su visais koriukais ir kamanėmis, vakare, sulaistę vandeniu talpindavom į mažus aviliukus ir nešdavomės namo. Kaip linksma būdavo, kai kitą dieną pradėdavo skraidyti. Nuo to vėliau ir pasidarė draugavimas su bitėmis. Tai buvo pati pradžia bitininkavimo. Malonu ir dabar prisiminti.

La, ir as kazkada turejau kamaniu bityna, jei tuos metus iskaiciuoti prie bitininkavimo stazo . . . . ! O kai dalgiu uzkabindavau tekdavo mesti dalgi ir i kojas kol nurimdavo. Deja kai kuriu rusiu kamaniu jau nebematau matyt isnyko del zmogaus veiklos
Malonu rasti kolegu praejusi panasia gyvenimo mokykla
Vilkas

Oi.. tada ir mano bitininkavimo stažas žymiai prailgėtų..... Deja... jo į savo dabartinį stažą neįskaitau.....
Žinoma liūdna būdavo kai rudenį bitynas ištuštėdavo. Bet kitamet šį bitinkavimo procesą reikdavo kartoti iš naujo. Nebeatsimenu, kad kamanės atgytų tuose pačiuose aviliukuose. Bet kai rugio šiaudu siurbdavom jų medų, ar nektarą, atsimenu iki šiol...

p.vidmantask, matyt Jus kamanes augindavote ,,gulsciuose aviliuose,, (budavo daug medaus) jei su rugio siaudu siurbdavote medu, mano urviniu ar pieviniu medui pakakdavo smilgos, o gal per sienapjute rugiai budavo dar zali
Vilkas