Vieno dalyko, pardon, neįkirtau skaitydama šią įdomią diskusiją. Dabar daugiaaukštininkai susiduria su viena rimta problema - vasarą palikus aukštesnius dugnus, juos būtinai nusiuva liežuviais. Lizdo aukštis metras, po lizdu net kokius 7 centimetrus laisvos erdvės bitės būtinai užsiuva liežuviais. Kodėl jos to nedarydavo drevėse? Juk jose bitės gyvena ir vasarą (sutinkat?), o natūralus laukinės bitės lizdo plėtimo būdas - į apačią. Taigis, įtariu, jos užsisiūtų visas tas difuzines erdves pirmais palankiais metais.Vasarinis rašė: O kad vyktų difuzija, apatinė (šaltoji) lizdo dalis turi būti pakankamai didelė, t.y. ji turi būti pagal apimtis artima šiltajai lizdo daliai. O kadangi tradiciniuose aviliuose po lizdu tik 2 cm aukščio erdvė – difuzija vykti negali.
Ir kitas klausimas, kodėl visada yra įsivaizduojama kažkokia ideali drevė? Sausesnėse vietose bitės išvartose visais laikais gyveno, dabar sugeba išgyventi visokiose pastogėse, kaminuose, etc. Kur tos visos difuzijos ir panašiai, jei bitės gyvena įstrižoje drevėje, o laka (lakos) yra bet kur?
Žodžiu, grynai teoriniame variante viskas liuks. Bet jei bitė būtų adaptavusis gyventi tik idealiomis sąlygomis, ji milijonų metų būtų nepatraukusi. Išvada, gal, būtų tokia, kad iš tikrųjų bitės žiemojimo komforto ribos yra kur kas platesnės, nei mes diskutuojam...