Klausimas pamąstymui. Dažnai tenka girdėti, kad norint turėti nespietlias šeimas, negalima atrinkinėti motinėlių auginimui lervučių iš spietlių šeimų. OK, bet ir nespietlios šeimos išspiečia, jei turi tam galimybę (noriu pasakyti, kad priversti išspiesti nespietlią šeimą yra gana nesunku). Jei į spietimo būseną pereina šeima, prisiaugina spietybinių lopšelių - tai šitą šeimą išskirsčius į du tris dirbtinius spiečius - ar išsiritusios motinėlės turės padidintą polinkį spiestis (t.y. šeima turės tokį polinkį, ne motinėlės). Juk genetiškai ta motinėlė bus identiška tai motinėlei, kuri išauginta dirbtiniu būdu. Taigi, jei aš savo vieną gerą šeimą iš karto po pavasarinio medunešio pasiunčiu į spietybinę nuotaiką ir, atsiradus lopšeliams, išskirstau į du tris gerus spiečius, ar galima manyti, kad kitais metais šie spiečiai turės padidintą norą spiestis?
Spiečiukas pamažu mažėjo, mažėjo, kol pagaliau visiškai "ištirpo". Bitės dar kurį laiką pasukiojo ratus apie lazdyną ir tuo viskas baigėsi. Nepastebėjau net iš kurio avilio jos buvo, nes tuo metu prie visų avilių vyko jaunų bičių apsiskraidymas. Įdomu, ar tai buvo nepavykęs bandymas spiesti, ar tik išlėkusios paskraidyti motinėlės trumpas poilsis ant lazdyno krūmo? Ar vis tik vertėtų rytoj laukti bitynėlio padidėjimo? Gal kas iš didesnę patirtį turinčių bičiulių gali pakomentuoti, ką reiškia tokie pasiskraidymai?
Ot šelmės :E Na, jei ir išspietė, tai laimingo kelio. Pamatys, kad geriau nei pas mane kitur neras ir apsigalvoję sugrįš 
