Viršutinė antroji laka
Parašytas: 2016 Lie 03 , 12:34
Išnaršiau forumą ir šia tema radau labai mažai. Prieš 20 metų buvo eksperimentų su viršutinėmis lakomis vajus. Turi būti kažkokios išvados. Amšiejus netgi disertaciją apsigynė šia tema. Gal kas gali daugiau pasidalinti patirtimi apie viršutinių lakų poveikį Lietuvoje. Ypač domina bičių naudojimasis apatine ir viršutine lakomis liepos mėnesy. Šia tema forume išsamiau rašė tik gerbiamas Tranas:
TRANAS rašė:Sveiki. Bandau padėti pamąstyti Ramziui ir Algiui dėl vertikalios lakos. Kad šitokia laka atitinka visus fizikos dėsnius jau paaiškino Medutis.
Kaip aš priėjau tokios išvados?
Kaip esu sakęs, daug ekspermentų esu atlikęs su natūraliais spiečiais apsigyvenusiais įkeltose tuščiavidurių medžių spiečių gaudyklėse. Vienas iš tokių ekspermentų buvo su įvairiomis lakomis ir skirtinguose aukščiuose. Daug neišsiplėsdamas trumpai pasakysiu ką pasirinko bitės. Jeigu tokią spietine vizualiai padalinti į tris lygias dalis ir kiekvienoje dalyje padaryti vertikalias lakas, tai bitės viršutinę ir apatines lakas užpikiuoja beveik visiškai . Daugiausia pasirenka tą laką kuri yra tarp pirmo ir antro trečdalio. Tokia laka turėtų būti ilgumo per visą vieną trečdalį. Vėliau su ta laka bitės elgiasi taip: Ant rudens užpikiuoja, palikdamos keletą apvalių skilučių. Pavasari su atšilimu ir bičių padaugėjimų prasigraužia. Per patį didijį medunešį pasidaro skylutę ir viršutiniame trečdalyje, kaip mano ir Algis. Bičių veiksmai visiškai atitinka visus fizikinius dėsnius, kurie leidžia mažiausiomis sąnaudomis palaikyti lizde optimalią perų lizdo temperatūrą ir drėgmę. Bitės net lizdo korius nuleidžia žemiau tos lakos, bet apatinės neatidaro. Taip pat bitės niekada ir esant šiltam orui neišmėto savo perų kur papuolė, o leidžiasi į apačia spaudžiamos viršuje supilto medaus. Jei papuola dienų, kai gauna daug nektaro, o trūksta korių kur pilti, tai labai greit apačioje lizdo pasiuva korių ir supila laikinai ten, kad ir po perų apačia, bet atsilaisvinus viršuje nuo perų koriams visą esantį medų apačioje sukelia į viršų. Tuose apatiniuose koriuose bitės laiko vandenį, kas karštomis dienomis leidžia atvėsinti lizdą, o staigiai atšalus, nereikia lėkti į lauką ieškoti perams vandens. Be to kiek esu pastebėjęs, bitės perams tiesiogiai vandens ir neduoda, o vanduo lizde reikalingas tam, kad palaikyti pastovią drėgmę ir temperatūrą.
Štai tokie nesudėtingi ekspermentai leidžia "prakalbinti" bites ir paskui, kada klausai "mokslininkų" pamokymų, jie daug kur nesutampa su bičių pamokymais. Apie jokius perų skaidymus įterpiant aukštus su nepasiūtais koriais, ar lizde drėgmę reguliuoti atidarant lubose skylę, net mažiausių bandymų tai taryti iš bičių pusės nematyti.
Stebėdamas bites ir jų atliekamus darbus lygindamas su natūraliai egzistuojančiais fizikiniais ar gyvos gamtos vystymosi dėsniais, stebiesi, iš kur pas jas toks išmanymas, toks kropštus visų dėsnių laikymasis ir sugebėjimas juos pajungti savo šeimos naudai. Po šitokių stebėjimų ir pamąstymų, prieini išvados, kad savo supratimu, apie gyvos ir negyvos gamtos tarpusavio saveiką, esi dar visiškai "žalias". Mums iš bičių dar mokytis ir mokytis ir praeis dar ne vienas šimtas metų, kol išmoksime gyventi taip racionaliai, kaip tai sugeba daryti bitės.