greitabite rašė:Ansksciau beskaitinedams foruma galejau suvalgyti puslitriuka medaus ,o dabar kelis gerus saukstus suvalgius jauti aitruma burnoje gera pusvalandi.quote]
Atsargiau, su tokiomis medaus dozėmis gali susideginti kasą. Gal no vieno karto ir nieko, bet kiekvieną kartą prisėdus prie forumo, tai tikrai pavojinga. po 30 gramų, jeigu kasdien ir užsigeriant. KArtais galima suvalgyti ir daug, bet tik kartais. VAikams iki 4 metų medaus iš viso negalima. Saugokite savo kasą.
O kopti medų galima savo nuožiūra. Aš kopiu dažniau, kad gaučiau monoflorinio medaus.
Kad organizmas normaliai funkcionuotų, jam būtinos yra aminorūgštys – organizmo statybinė medžiaga. Iš aminorūgščių statomos ne tik ląstelės, bet sintetinami ir fermentai, hormonai. Baltymai yra organizmo gyvybės pagrindas, o baltymų pagrindas – aminorūgštys. Kiekvienas baltymas organizme yra unikalus ir negali būti jokiu kitu pakeistas. Tik dėka aminorūgščių derinių įvairovės mes organizme turime visą eilę skirtingų audinių. Ląsteles ir audinius diferencijuoja būtent baltyminės molekulės ir todėl organizmui nuolat reikia statybinės žaliavos – aminorūgščių.
Dalį aminorūgščių organizmas moka pasigaminti pats, o dalį reikia būtinai duoti jam iš aplinkos. Aplinka yra ne tik tai, kas yra organizmo išorėje, bet ir žarnyno turinys, kuris nuolat kinta – net ir žarnyne jį nuolat keičia žarnyno mikroflora. Sveiko organizmo būtina sąlyga – visų aminorūgščių subalansuotas santykis maiste. Žodis maiste nereiškia lėkštėje, maiste – tai žarnyno turinyje. ir visai nesvarbu iš kur į jį paklius aminorūgštys – iš išorės ar bus susintetintos žarnyno mikrofloros. Jei nors vienos aminorūgšties truks, organizmas negalės normaliai sintetinti visų medžiagų, kurių jam reikia pilnavertei gyvybei palaikyti.
Nepakeičiamos aminorūgštys yra tik gyvulinės kilmės baltymuose. Gamta, norėdama mus apdrausti nuo to varianto, kai ilgą laiką su maistu negauname nepakeičiamų aminorūgščių, sukūrė mumyse organą – storąją žarną, kurioje nepakeičiamas aminorūgštis mes gauname iš ten gyvenančios mikrofloros. Ji, vartodama dalį į žarnyną patenkančių maisto medžiagų, pagamina mums aminorūgštis ir kai kuriuos vitaminus – klasikinis gamtoje egzistuojančios simbiozės pavyzdys. Tai papildomas arba net atsarginis mitybos variantas, kai aplinkoje tinkamų aminorūgščių nėra.
Sveiko žarnyno mikroflora pasižymi kancerolitiškumu (sugeba virškinti vėžines ląsteles). Daugelio sveikatos problemų pradžia slypi žarnyne, jo mikrofloros sudėtyje. Įsivaizduokite kas atsitiks, jei storąją žarną pašalinsime arba kaip nors kitaip pažeisime (chemoterapija, radiacija, antibiotikais – šiuolaikinės medicinos klasika), o žmogus, ėmęs „sveikai“ maitintis, ims dar nevalgyti ir gyvulinių baltymų. Pradžioje invalidumas garantuotas, o jei nebus atstatyta žarnyno veikla – netolimoje ateityje ir mirtis.
Dabar, ypač jaunimo tarpe, darosi madinga tapti vegetaru. Dažniausia tokie posūkiai mityboje pasibaigia liūdnai – tais atvejais, kai žarnyne gyvena patologinė mikroflora, o nepakeičiamų aminorūgščių su maistu nebeduodama. Gali būti ir atvirkščias variantas – vartojamas labai perdirbtas gyvulinės kilmės maistas, kuriame aminorūgštys suirę, o maisto žarnyno mikroflorai (ląstelienos) duodama per mažai. Abiem atvejais organizme formuojasi aminorūgščių deficitas.
Kuo jis pavojingas? Tuo, kad visų pirma ima nykti organizmo raumenys – jie intensyviau deginami siekiant papildyti trūkstamomis aminorūgštimis organizmo biocheminius procesus. O nykstant raumenims toliau pasileidžia visa problemų grandinė – dyla sąnariai, kenčia stuburas, išsiderina VNS.
Tačiau pati didžiausia bėda prasideda ląstelėje – ji negali pastatyti specifinio baltyminio karkaso, nuo kurio ląstelėje priklauso vandens poliarizavimas – teisingas vandens molekulių orientavimas, o kartu ir visa ląstelės turinio cheminė sudėtis.
Kad organizmas normaliai funkcionuotų, jam būtinos yra aminorūgštys – organizmo statybinė medžiaga. Iš aminorūgščių statomos ne tik ląstelės, bet sintetinami ir fermentai, hormonai. Baltymai yra organizmo gyvybės pagrindas, o baltymų pagrindas – aminorūgštys. Kiekvienas baltymas organizme yra unikalus ir negali būti jokiu kitu pakeistas. Tik dėka aminorūgščių derinių įvairovės mes organizme turime visą eilę skirtingų audinių. Ląsteles ir audinius diferencijuoja būtent baltyminės molekulės ir todėl organizmui nuolat reikia statybinės žaliavos – aminorūgščių.
Dalį aminorūgščių organizmas moka pasigaminti pats, o dalį reikia būtinai duoti jam iš aplinkos. Aplinka yra ne tik tai, kas yra organizmo išorėje, bet ir žarnyno turinys, kuris nuolat kinta – net ir žarnyne jį nuolat keičia žarnyno mikroflora. Sveiko organizmo būtina sąlyga – visų aminorūgščių subalansuotas santykis maiste. Žodis maiste nereiškia lėkštėje, maiste – tai žarnyno turinyje. ir visai nesvarbu iš kur į jį paklius aminorūgštys – iš išorės ar bus susintetintos žarnyno mikrofloros. Jei nors vienos aminorūgšties truks, organizmas negalės normaliai sintetinti visų medžiagų, kurių jam reikia pilnavertei gyvybei palaikyti.
Nepakeičiamos aminorūgštys yra tik gyvulinės kilmės baltymuose. Gamta, norėdama mus apdrausti nuo to varianto, kai ilgą laiką su maistu negauname nepakeičiamų aminorūgščių, sukūrė mumyse organą – storąją žarną, kurioje nepakeičiamas aminorūgštis mes gauname iš ten gyvenančios mikrofloros. Ji, vartodama dalį į žarnyną patenkančių maisto medžiagų, pagamina mums aminorūgštis ir kai kuriuos vitaminus – klasikinis gamtoje egzistuojančios simbiozės pavyzdys. Tai papildomas arba net atsarginis mitybos variantas, kai aplinkoje tinkamų aminorūgščių nėra.
Sveiko žarnyno mikroflora pasižymi kancerolitiškumu (sugeba virškinti vėžines ląsteles). Daugelio sveikatos problemų pradžia slypi žarnyne, jo mikrofloros sudėtyje. Įsivaizduokite kas atsitiks, jei storąją žarną pašalinsime arba kaip nors kitaip pažeisime (chemoterapija, radiacija, antibiotikais – šiuolaikinės medicinos klasika), o žmogus, ėmęs „sveikai“ maitintis, ims dar nevalgyti ir gyvulinių baltymų. Pradžioje invalidumas garantuotas, o jei nebus atstatyta žarnyno veikla – netolimoje ateityje ir mirtis.
Dabar, ypač jaunimo tarpe, darosi madinga tapti vegetaru. Dažniausia tokie posūkiai mityboje pasibaigia liūdnai – tais atvejais, kai žarnyne gyvena patologinė mikroflora, o nepakeičiamų aminorūgščių su maistu nebeduodama. Gali būti ir atvirkščias variantas – vartojamas labai perdirbtas gyvulinės kilmės maistas, kuriame aminorūgštys suirę, o maisto žarnyno mikroflorai (ląstelienos) duodama per mažai. Abiem atvejais organizme formuojasi aminorūgščių deficitas.
Kuo jis pavojingas? Tuo, kad visų pirma ima nykti organizmo raumenys – jie intensyviau deginami siekiant papildyti trūkstamomis aminorūgštimis organizmo biocheminius procesus. O nykstant raumenims toliau pasileidžia visa problemų grandinė – dyla sąnariai, kenčia stuburas, išsiderina VNS.
Tačiau pati didžiausia bėda prasideda ląstelėje – ji negali pastatyti specifinio baltyminio karkaso, nuo kurio ląstelėje priklauso vandens poliarizavimas – teisingas vandens molekulių orientavimas, o kartu ir visa ląstelės turinio cheminė sudėtis.
Cia dalis pamokslo,kuri nukopijavau,kas del diabeto ,galima sakyti visi mes esame diabetikai ,bet pagal daktarus diabetikai yra tie kurie patiria priepolius,(>Sveiko žmogaus glikemija 3,33 – 5,55 mmol/l),kiek teko skaityti protingu mokslininku nuomone,kasos darbo sutrikimai yra daugiau genetiskai apspresti ,o ne del to ar mes daug medaus valgome ar ne .O antikuniu ,kurie ardo kasos lasteles atsiradima daugiau lemia isbalansuoto maisto vartojimas ( pvz valgome duona ar bulves(krakmolas) su mesa(baltymai+ riebalai),vieni virskinami rugscioje terpeje ,kiti sarmineje+sildome maista mikrobangineje krosneleje(sutrinkdoma vandens molekuliu teisinga poliarizacija),poveikis nera momentinis, bet su laiku i kapus nuvaro).
Siaip Jonas Krikstytojas valge tik laukiniu biciu medu ir skerius ir Biblijoje nerasoma ,kad jis turejo kokiu nors negalavimu.Siaip organizmui yra pavojingi rafinuoti cukrus ,be to monoflorinio medaus is vis nepatarciau vartoti ,tai kelias i organizmo isbalansavima,poliflorinis medus yra saugesnis.Gal kas jau yra skaites Delfyje zinute ,apie tai ,kad net vaisiu isspaustos sultys tampa zalingos, del to ,kad atskiriamas minkstimas,minkstime yra medziagu, kurios neutralizuoja zalingas medziagas, esancias paciose sultyse.
ilgas postas gavosi
